Kinematografija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: bs:Kinematografija |
S Automatinis santrumpų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/sutrumpinimai.html) |
||
Eilutė 29:
Kino juostų laboratorijų naudojamos technikos kino juostos apdorojimui taip pat gali pasiūlyti ženklią variaciją kuriamam vaizdui, kontroliuojant temperatūrą, varijuojant trukme, kuria kino juosta yra mirkoma proceso chemikaluose ar praleidžiant kai kuriuos cheminius procesus (ar dalinai praleidžaint juos visus). Kinematografas pasinaudojęs minėtomis technikomis laboratorijoje gali išgauti labai skirtingus vaizdus iš vienos kino juostos. Technikos, kurios gali būti panaudotos, tai stūmimo procesas, balinimo apėjimas ir tarp dorojimas.
XXI amžiaus darbai daugiausiai naudojasi skaitmenine kinematografija ir nenaudoja jokių kino juostų, tačiau pačios kameros gali būti pritaikytos tokiais būdais, kurie pralenkia konkrečios kino juostos galimybes. Skaitmeninė kinematografija gali suteikti įvairius spalvos jautrumo, vaizdo kontrasto, šviesos jautrumo ir kitas variavimo galimybes. Viena kamera gali pasiekti skiritngų emulsijų visas skirtingas išvaizdas. Vis dėlto, smarkiai ginčijamasi, kuris metodas yra geriausias įrašyti vaizduo. Skaitmeninių vaizdų patikslinimai (ISO, kontrastas ir t. t.) yra paleidžiami įvertinant tuos pačius patikslinimus, kurie užimtų vietą jeigu tikra kino juosta būtų panaudota, tuo pačiu yra pažeidžiamas kamerų sensorių dizainerių įvairių kino išteklių ir vaizdo reguliavimo parametrų suvokimas.
=== Filtrai ===
Eilutė 35:
=== Lęšiai ===
Lęšiai gali būti prijungti prie kameros, kad suteiktų tam tikrą išvaizdą, jausmą ar efektą su fokusu, spalva ir t. t.
Kaip ir žmogaus akis, kamera kuria perspektyvą, bei erdvines sąsajas su pasauliu. Tačiau žmogaus akis negali parinkti skirtingų objektyvų skirtingiems tikslams, priešingai negu kinematografas valdantis kamerą. Židinio nuotolio variacija yra vienas iš pagrindinių pranašumų prieš akį. Lęšio židinio nuotolis nustato žiūrėjimo kampą ir matymo lauką. Kinematografai turi galimybę pasirinkti vieną iš daugelio plataus kampo, "normalių" ir didelio židinio nuotolio lęšių, taip pat ir iš makro ir kitų specialiųjų efektų lešių sistemų, tokių kaip "borescope" lęšiai. Plataus kampo lėšiai turi trumpą židinio nuotolį ir erdvinius nuotolius padaro labiau suprantamus. Asmuo esantis tam tikram atstume parodomas daug mažesnis, o objektai priekyje dunksos dideli. Iš kitos pusės, ilgo židinio nuotolio lęšiai vaizduodami toli esančius objektus arti vienas kito sumažina išpūtimą, bei suplokština perspektyvą. Skirtumai tarp perspektyvos atvaizdavimo atsiranda ne dėl židinio nuotolio ilgio, o dėl atstumo tarp subjektų ir kameros. Taigi, skirtingų židinių nuotolių panaudojimas kartu su skirtingais kameros atsumai iki subjekto sukuria skirtingą atvaizdavimą. Paliekant tą pačią kameros poziciją ir Keičiant tik židinio nuotolį nepaveikiama perspektyva, pasikeičia tik žiūrėjimo kampas. Priartinantys lęšiai leidžia kameros operatoriui keisti jų židinio nuotolius vaizdo fiksavimo metu kartu arba greitai tarp vaizdo įrašymų pastatymo. Pirminiai lęšiai siūlo geresnę optinę kokybę, yra greitesni (didesni diafragmos atvėrimai, naudojama esant mažesniam šviesos kiekiui) nei priartinantys lęšiai, jie dažnai pasitelkiami profesionalioje kinematografijoje vietoje priartinančių lėšių. Tam tikros scenos ar netgi filmo kūrimo tipai gali pareikalauti priartinančių lęšių dėl greičio ar paprastesnio vartojimo, taip pat kadrams įtraukiantiems priartinantį judesį.
| |||