Graikų-baktrų karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Automatinis santrumpų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/sutrumpinimai.html)
S (Automatinis santrumpų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/sutrumpinimai.html))
Po ekspansijos karalystėje prasidėjo vidaus neramumai. Baktrijoje 170 m. pr. m. e. valdžią uzurpavo greičiausiai buvęs generolas [[Eukratidas]]. Tai sudarė prielaidas naujai užkariautoms sritims rytuose visiškai atsiskirti, ir į čia pabėgo Eutidemo dinastijos palikuonys, įsitvirtinę kaip [[indo-graikai]].
 
Nepavyko išlaikyti ir teritorijų vakaruose − jas atkariavo Partų imperijos valdovas [[Mitridatas I]]. Tuo pat metu iš šiaurės darėsi vis stipresnė klajoklių grėsmė. [[Tocharai]] iš [[tarimo baseinas|Tarimo baseino]] užėmė šiaurinę karalystės teritoriją − derlingą Ferganos slėnį. Tuo pat metu, spaudžiami tocharų, į pietus ėmė plūsti [[sakai (tauta)|sakai]]. Jie nusiaubė tiek gretimą Partų imperiją, tiek Graikų-baktrų karalystę. Apie 155 m. pr. m. e. karalystė buvo netekusi visų savo teritorijų į šiaurę nuo [[Amudarja|Amudarjos]] (t. y. Sogdo regiono), kuriame įsitvirtino tocharai.
 
Manoma, kad 125 m. pr. m. e. tocharai persikėlė per Amudarją ir galutinai sunaikino karalystę. Paskutinysis jos valdovas [[Helioklis]] pabėgo iš šalies ir Kabulo slėnyje įkūrė dar vieną valstybę, kuri laikoma viena iš Indo-graikų valstybių.
200 120

pakeitimų