|
| pastabos =
}}
'''Meilutė Julija Lukšienė–Matjošaitytė''' ([[1913]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Viena|Vienoje]] – [[2009]] m. [[spalio 16]] d.<ref>[http://m.lrytas.lt/-12556801411254590040-mir%C4%97-literat%C5%ABrolog%C4%97-kult%C5%ABros-istorik%C4%97-edukolog%C4%97-m-j-luk%C5%A1ien%C4%97.htm lrytas.lt informacija]</ref>) – [[Lietuviai|lietuvių]] [[Literatūra|literatūros]] tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš ''Tautinės mokyklos koncepcijos'' autorių.
[[Stasys Matijošaitis|Stasio Matjošaičio]]–Esmaičio (1877–1949) ir [[Julija Biliūnienė|Julijos Biliūnienės]] (1880–1978) Matjošaitienės duktė, [[Ingė Lukšaitė|Ingės Lukšaitės]] motina, [[Marija Gimbutienė|Marijos Alseikaitės-Gimbutienės]] pusseserė.
== Biografija ==
[[1924]]–1931 m. mokėsi [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje]], 1931–[[1938]] m. studijavo [[lituanistika|lituanistiką]] [[Kaunas|Kauno]] [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1973]] m. pedagogikos mokslų daktarė.
Po studijų dirbo gimnazijos mokytoja. Nuo [[1944]] m. [[Kauno valstybinis universitetas|Kauno valstybinio universiteto]] asistentė. [[1949]]–[[1959]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytoja, [[1951]]–1958 m. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Tačiau per [[1958]] m. prasidėjusį Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros „išvalymą nuo nacionalistų” atleista kartu su [[Irena Kostkevičiūtė|Irena Kostkevičiūte]], [[Vanda Zaborskaitė|Vanda Zaborskaite]] ir [[Aurelija Rabačiauskaitė|Aurelija Rabačiauskaite]].
[[1959]]–[[1997]] m. – Pedagogikos instituto (iki 1973 m. Mokyklų mokslinio tyrimo institutas, nuo 2001 m. [[Švietimo plėtotės centras]]) vyresnioji mokslinė bendradarbė. Būtent šiame institute kartu su bendraminčiais [[1988]] m. prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą. 1988 m. [[Sąjūdis|Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio]] iniciatyvinės grupės narė.
== Mokslinė veikla ==
Mokslinę veiklą pradėjo kaip literatūros tyrėja. 1954–1955 m. parengė spaudai ir išleido savo motinos pirmojo vyro [[Jonas Biliūnas|Jono Biliūno]] raštus (2 t. 1954–1955 m., 3 t. 1981–1982 m.), [[Simonas Daukantas|S. Daukanto]] (1955 m.), [[Liudvikas Adomas Jucevičius|L. Jucevičiaus]] (1959 m., 1975 m.) raštų rinkinius. Parašė sintezes knygoms „Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha“ (su kitais, 1957 m.), „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai“ (su kitais, 1983 m.)
Vėliau tyrinėjo švietimo istoriją ir pedagoginę mintį, iškėlė švietimo istorijos svarbą, teigė, kad švietimas yra tautos kultūros dalis.
1988 m. – švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija” (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija” (1992 m.), „Lietuvos švietimo reformos gairės“ (1993 m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos” (1994 m.) – bendraautorė.<ref>{{VLE|XIII|690||Meilė Lukšienė}}</ref>
== Bibliografija ==
* Jono Biliūno kūryba, monografija, 1956 m.
* Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje, 1970 m.
* Demokratinė ugdymo mintis XVIII a. II p. – XIX a. I pusė, 1985 m.
* Jungtys, 2000 m.
== Apdovanojimai ==
* Pirmasis Švetimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklas.
* 1994 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio [[Gedimino 5 laipsnio ordinas]]
* 2003 m. – [[Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius]] už nuopelnus Lietuvos švietimui
* 2004 m. – [[UNESCO]] J. A. Komenskio medalis.
== Šaltiniai ==
| 