Aliuvis: Skirtumas tarp puslapio versijų

10 baitų pašalinta ,  prieš 8 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Bot: Pavyzdinis straipsnis uk:Алювій)
S
'''Aliuvis''' arba, '''upių sąnašos''' ({{la|alluvio}} 'sąnašos') – terminas, žymintis nuotrupinęnuotrupinė medžiagąmedžiaga, suklotąsuklota pastovaus tekančio vandens srauto. Daugiausia [[upė|upių]] slėniuose dengia ir formuoja [[salpa|salpą]], terasas, užpildo vagą ir [[senvagė|senvages]]. Nuogulų pobūdis priklauso nuo upės [[hidrodinaminis režimas|hidrodinaminio režimo]], ardomų [[uoliena|uolienų]] sudėties, [[reljefas|reljefo]]. Kalnų upių aliuvis rupesnis (įvairių uolienų [[gargždas]]), blogai išrūšiuotas, nesluoksniuotas. Lygumų aliuvis smulkesnis ([[žvirgždas]], [[smėlis]], [[aleuritas]], [[molis (uoliena)|molis]]), geriau išrūšiuotas, jam būdingas įkypas sluoksniuotumas. Išskiriamos keturios [[facija|facijos]]:
* vagos,
* salpos,
* senvagių,
* deltų.
Vagos aliuvis susidaro vingiuotos upės vagai graužiantis į šoną, jo apačioje susidaro bazinis horizontas (gargždo grindinys), aukščiau įkypai sluoksniuotos nuogulos sudaro sėklius, [[sala]]s, [[nerija]]s. Salpos aliuvis formuojasi potvynių metu aukščiau nusėdant smėliui, [[aleuritas|aleuritui]] su bangavimo ir tekėjimo [[ruzga|ruzgų]] tekstūromis. Senvagių aliuvis formuojasi senvagėse, savybėmis artimas ežerinėms nuosėdoms. Deltų aliuvis susidaro upių [[Upės delta|deltose]].
 
[[Kategorija:Dirvožemis]]
34 231

pakeitimas