Niutono dėsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.61.170.51 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Idioma-bot keitimas) |
|||
Eilutė 3:
Šiame straipsnyje '''m''' - žymima kūno inercinė [[masė]], '''v''' – kūno [[greitis]], '''a''' – kūno įgytas [[pagreitis]], '''F''' – kūną paveikusi (arba ir toliau tebeveikianti) [[jėga]], '''p''' – [[judesio kiekis]].
== Trumpesnės ir aiškesnis niutono dėsnių formuluotės pagal rusų k. autorių vertimą ==
'''Pirmasis Niutono dėsnis:''' egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose kūnas yra rimties būsenos arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, jei jį veikiančių jėgų atstojamoji lygi nuliui.
'''Antrasis Niutono dėsnis:''' kūno įgyjamas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas kūną veikiančių jėgų atstojamąjai ir atvirkščiai proporcingas kūno masei. '''a'''=F/m
'''Trečiasis Niutono dėsnis:''' dviejų kūnų sąveikos jėgos yra lygaus dydžio ir priešingų krypčių. '''F'''<sub>1</sub>=-'''F'''<sub>2</sub>
== Pirmasis Niutono dėsnis ==
'''Inercijos''' ('''pirmasis Niutono''') '''dėsnis''' teigia: ''jei kūno nepaveikia išorinės jėgos (arba jų poveikiai atsveria vienas kitą, t. y. kompensuojasi), tai kūnas išlaiko turėtą greitį (arba rimtį, jei greičio
: <math>\mathbf{F} = \mathbf{0} \; \Rightarrow \; \mathbf{a} = \mathbf{0}, \; \mathbf{v} = const.</math>
Tai reiškia, kad jeigu pavyktų sukurti aplinką, kurioje neveiktų absoliučiai jokios jėgos, kūnas visą amžinybę nesustodamas judėtų (arba išlaikytų rimtį). Taigi tobulomis sąlygomis judėjimui palaikyti nereikalinga energija.
Šiuo dėsniu apibrėžiamos [[Inercinė atskaitos sistema|inercinės atskaitos sistemos]]: sistemos, kuriose galioja pirmasis Niutono dėsnis, vadinamos inercinėmis.
== Antrasis Niutono dėsnis ==
'''Poveikio''' ('''antrasis Niutono''') '''dėsnis''' teigia: ''inercinėje atskaitos sistemoje kūno [[Judesio kiekis|judesio kiekio]] kitimo sparta yra proporcinga veikiančiai [[Jėga|jėgai]]'':
: <math> \mathbf{F} = \frac{d\mathbf{p}}{dt} </math>
Dydžių vienetų apibrėžimai parinkti taip, kad proporcingumo koeficiento čia nereikėtų. Kai judėjimo greitis pakankamai mažas, kūno [[Masė|masę]] galime laikyti pastovia ir pasinaudodami diferenciavimo taisyklėmis gauti:
: <math> \mathbf{F} = m \frac{d\mathbf{v}}{dt} = m \mathbf{a} </math>
nes <math> \mathbf{p} = m \mathbf{v} </math>. Iš čia gauname kitą, dažniausiai naudojamą dėsnio formuluotę:
: <math>\mathbf{a} = \frac{\mathbf{F}}{m}</math>
Vis dėlto ši lygtis bendru atveju nėra teisinga – ją galime naudoti tada, kai judėjimo greičiai yra daug mažesni už [[Šviesos greitis|šviesos greitį]].
Turėdami omeny tai, kad masė – kūnų inertiškumo matas, akivaizdžiai matome, kad kuo didesnė masė, tuo mažesnį poveikį ta pati jėga sukelia kūnui. Tuo tarpu didesnė jėga labiau paveikia tos pat masės kūną. Šis dėsnis kartais vadinamas ''kertiniu dinamikos dėsniu'', nes trimis pagrindiniais dydžiais – mase, jėga ir pagreičiu – prasideda [[Dinamika|dinamikos mokslas]].
Atrodytų, kad iš antrojo dėsnio gaunamas pirmasis – įstačius vietoj [[pagreitis|pagreičio]] nulį, gauname, kad jėga neveikia, bet taip nėra. Pirmasis dėsnis apibrėžia sistemas, kuriose galime taikyti antrąjį dėsnį, todėl jie yra nepriklausomi.
== Trečiasis Niutono dėsnis ==
| |||