|
|vikiteka= James Joyce
}}
'''Džeimsas Džoisas''' ('''James Augustine Aloysius Joyce''', airiškas vardas '''Séamas Seoighe'''; [[1882]] m. [[vasario 2]] d. [[Dublinas|Dubline]] – [[1941]] m. [[sausio 13]] d. [[Ciurichas|Ciuriche]]) – vienas įtakingiausių XX a. [[Airija|airių]] rašytojų ir poetų.
Buvo išvykęs į savanorišką „tremtį“. Pagarsėjo trumpų apsakymų rinkiniu „[[Dubliniečiai]]“ („Dubliners“, [[1914]]), romanais: „[[Ulisas]]“ („Ulysses“, [[1922]]), „[[Jaunojo menininko portretas]]“ („Portrait of the Artist as a Young Man“, [[1916]]), „[[Finegano budynė]]“ („Finnegans Wake“, [[1939]]).
== Biografija ==
Vyriausiasis dešimties vaikų šeimoje Džeimsas Džoisas gimė Ratgane, Dublino priemestyje. Šešerių metų pradėjo mokytis [[Jėzuitai|jėzuitų]] kolegijoje – to meto įspūdžiai išsamiai aprašyti autobiografiniame romane "Jaunojo„Jaunojo menininko portretas"portretas“. Dar būdamas vaikas tapo politinių konfliktų liudininku. Ši patirtis Dž. Džoisui išugdė pasibjaurėjimą [[Britų imperija|anglų]] viešpatavimu. Lygiai taip pat jis maištavo prieš bažnyčios autoritetą, kultūrinį provincialumą ir familiarius santykius šeimoje.
Nuo [[1898]] m. iki [[1902]] m. Dublino Jėzuitų Universitete studijavo filosofiją ir kalbas bei pagarsėjo kaip apsiskaitęs polemikas. Studijuodamas kūrė trumpus prozos kūrinius, vadinamąsias epifanijas, rašė eilėrasčius, kai kuriems sukurdavo muziką, išversdavo į [[vokiečių kalba|vokiečių kalbą]], sukūrė dramą. Baigęs universitetą, išvyko iš Airijos į [[Paryžius|Paryžių]]. Čia pradėjo medicinos studijas, bet dėl pinigų trūkumo turėjo jas nutraukti. Mirus motinai, [[1903]] m. Džeimsas Džoisas grįžo atgal į Airiją, kur išspausdino daug eilėraščių ir pradėjo rašyti pirmąjį prozos kūrinį "Dubliniečiai"„Dubliniečiai“, skirtą miesto bei jo gyventojų dvasiniam ir moraliniam sąstingiui. Tuo metu susipažino su būsimąja žmona [[Nora Barnakl]] (Nora Barnacle), vėl išvyko iš Airijos ir gyveno su ja Ciuriche bei [[Triestas|Trieste]].
[[1905]] m. Džoisams gimė sūnus Džordžas, o [[1907]] m. – dukra Liucija. Privačiai mokydamas [[anglų kalba|anglų kalbos]], Dž. Džoisas užbaigė "Dubliniečius"„Dubliniečius“, tačiau rasti leidėją penkiolikai niūrių istorijų nesisekė. Trieste išleido eilėrasčių rinkinį "„[[Kamerinė muzika]]"“ ("Chamber„Chamber Music"Music“) ir rašė romaną "Jaunojo„Jaunojo menininko portretas"portretas“ (išleistas 1916 m. [[Niujorkas|Niujorke]]). Nuo [[1918]] m. Niujorko žurnale "„[[The Little Review]]"“ pradėtos spausdinti "Uliso"„Uliso“ ištraukos. Šį kūrinį jis rašė nuo ketverius metus – nuo 1914-ųjų. Ilgą laiką Britanijoje ir [[JAV]] dėl nešvankumo uždraustas romanas buvo išleistas Paryžiuje 1922 m. "Ulisas"„Ulisas“ sukėlė protestų bangą – Niujorko paštas sudegino 2000 knygos egzempliorių, dar kelis šimtus konfiskavo Anglijos muitinė. [[1920]] m. Dž. Džoisas apsigyveno Paryžiuje ir pradėjo rašyti "Finegano„Finegano budynę"budynę“. Vienam iš sunkiausiai skaitomų bei analizuojamų pasaulio romanų jis paskyrė 15 metų. [[1940]] m. pabėgo iš Paryžiaus ir apsistojo pas draugus provincijoje. Mirė 1941 m. sausio 13 d. Ciuriche.
== Darbai ==
|
