Senvagė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Senvage001.JPG|thumb|right|240px|Senvaginis ežerėlis šalia Nevėžio. [[Kėdainių rajonas]]]]
[[Vaizdas:Karalienės liūnas.jpg|thumb|right|240px|[[Karalienės liūnas]] [[Šventoji|Šventosios]] upės senvagėje]]
'''Senvagė, senvaginis ežeras''' – nedidelių, kilpos formos [[ežeras|ežerų]] tipas, būdingas plokščiose [[lyguma|lygumose]]. Susidaro lygumų upei formuojant [[meandra]]s (kilpas). [[Potvynis|Potvynių]] metu upės [[vanduo]] praardo meandros sąsmauką, o vanduo pradeda tekėti nauja [[vaga]]. Laikui bėgant kilpos ir upės vagos pralaida užanka ir susiformuoja nedidelis ežerėlis. Senvagė vasarą neretai išdžiūsta, bet pastoviai pasipildo potvynių metu. Taip pat senvagė gali susidaryti vietose kur išsišakoja upės vaga (ypač [[upės delta|deltose]]). Užsinešus vienai iš atšakų, ja nebeprateka vanduo ir formuojasi senvagė.
Lietuvoje senvagių gausu palei [[Nevėžis|Nevėžio]], [[Nemunas|Nemuno]] upes. Bendras senvaginių ežerėlių skaičius Lietuvoje viršija 1300. Tiksliai jo nustatyti neįmanoma, nes senvagės – trumpai egzistuojančių ir greitai atsinaujinančių ežerų tipas. Daugiau kaip 50 % Lietuvos senvagių mažesnės nei 0,5 ha. Bendras senvaginių ežerėlių plotas sudaro vos 0,5 % visų Lietuvos ežerų ploto.<ref>Valiuškevičius G. 1994. Lietuvos salpiniai ežerai. ''Geografija'', 30: 21-24</ref>
| |||