Kergelenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Pridedama: oc:Illas Kerguelen |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Kerguelen Map.png|thumb|250px|Kergeleno žemėlapis]]
'''Kergelenas''' ({{fr|Kerguelen}}), '''Kergeleno salos''' (''Îles Kerguelen'') – atoki salų grupė [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] pietuose; priklauso [[Prancūzija]]i, įeina į [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų sritis]].{{šaltinis|{{VLE|IX|757||Kergueleno salos (Îles Kerguelen, Kergeleno salos)}}}}
== Geografija ==
Pagrindinė salyno sala – '''Gran Teras''' (''Grande Terre'') užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų. Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta – Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis [[Kuko ledynas]]. Krantai labai raižyti: gausu
== Ekonomika ==
Kergeleno salyne yra [[Port o Fransė]] gyvenvietė, kuri naudojama daugiausia kaip mokslinių tyrimų bazė. Auginamos [[avis|avys]], verčiamasi žemės ūkiu, renkami [[Kergeleno kopūstas|Kergeleno kopūstai]] (''Pringlea antiscorbutica'').
== Istorija ==
Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). [[1874]] m. salose lankėsi Vokietijos ekspedicija, kuri pirmą kartą aprašė vietos [[ausytieji ruoniai|ausytuosius ruonius]] – [[Kergeleninis jūrų lokys|Kergeleninius jūrų lokius]]. Nuo [[1949]] m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.▼
== Šaltiniai ==
{{ref}}
▲Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.
{{Commons|Kerguelen Islands|no=T}}
|