Salyno sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

855 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: fr:Traité de Salynas)
[[Vaizdas:Vytauto Didžiojo antspaudas.Royal seal of Lithuanian Grand Duke Vytautas the Great.jpg|thumb|right|250px|Vytauto Didžiojo antspaudas]]
'''Salyno sutartis''' − Lietuvos [[Didysis kunigaikštis|didžiojo kunigaikščio]] [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] didžiojo magistro ''Konrado fon Jungingeno'' (''Hochmeister Konrad von Jungingen'') [[sutartis]], sudaryta [[1398]] m. [[spalio 12]] d. [[Salyno sala|Salyno saloje]] ([[Nemunas|Nemune]], ties [[Nevėžis|Nevėžio]] žiotimis).{{šaltinis|{{VLE|XVIII|692-693||[[Edvardas Gudavičius]], [[Algirdas Matulevičius]]. Salyno sutartis}}}}
 
== Sutarties priėmimo aplinkybės ==
Ši sutartis Vytautui buvo reikalinga, norint netrukdomai kariauti Rytuose ([[1399]] m. įvyko [[Vorsklos mūšis]] su mongolais-totoriais) bei nepripažinti [[Jogaila|Jogailos]] ir [[Lenkijos karalystė|Lenkijos]] siuzereniteto. Tačiau pagal šią sutartį Vytautas ordinui atidavė [[Žemaitija|Žemaitiją]] iki Nevėžio.
 
== Sutarties sąlygos ==
Po 1398 m. Salyno sutarties kryžiuočiai siekė įsigalėti žemaičių žemėje; Žemaitijoje pristatė daug pilių. Vytautas buvo priverstas palaikyti su jais gerus santykius ir netgi dalyvauti [[1400]] m. Ordino organizuotame žygyje prieš žemaičius. Tačiau [[1401]] m. pasirašius [[Vilniaus-Radomo sutartis|Vilniaus−Radomo]] susitarimus, Lietuvos valdovas nutarė susigrąžinti Žemaitiją. 1401 m. žemaičiai sukilo ir, padedami Vytauto, išvijo kryžiuočius, atėmė [[Klaipėda|Klaipėdą]], persikėlė per Nemuną. Todėl kryžiuočiai vėl pradėjo antpuolius prieš Lietuvą. Čia jie rėmė [[Švitrigaila|Švitrigailą]], kurį norėjo padaryti didžiuoju kunigaikščiu. Kadangi Rusioje sparčiai stiprėjo [[Maskvos kunigaikštystė]], tai Vytautas iki 1409 m. sudarė taiką su [[Novgorodas|Novgorodu]], [[Pskovas|Pskovu]] ir [[Maskva]], tokiu būdu užsitikrindamas saugų užnugarį kovoje su vokiečiais. Užsitikrinęs saugumą Rytuose, Vytautas nukreipė jėgas prieš kryžiuočius. 1409 m. gegužės mėnesį prasidėjo Vytauto sukurstytas ir remiamas žemaičių sukilimas. Kryžiuočiai buvo išvaryti iš Žemaitijos, o ši − prijungta prie [[LDK]].
Pagal Salyno sutartį, Vytautas ordinui ne tik atidavė Žemaitiją, bet pusę [[Dainava (baltų žemė)|Sūduvos]] − nuo Salyno iki [[Šešupė]]s, toliau palei Šešupę, Netą, [[Bebras (upė)Bebrą]], [[Narevas (upė)|Narevą]]. Sutartimi buvo leista nevaržyti abiejų šalių prekybos. Vytautas įsipareigojo Vokiečių ordinui padėti užvaldyti Žemaitiją. [[Posilgės kronika|Posilgės kronikos]] teigimu, pasirašius Salyno sutartį, Lietuvos didikai ir bajorai paskelbė Vytautą karaliumi.
 
== Situacija po sutarties pasirašymo ==
Salyno sutartis nustojo galioti [[1409]]−[[1410]] m.
Po 1398 m. Salyno sutarties kryžiuočiai siekė įsigalėti žemaičių žemėje; Žemaitijojesurengė žygių į Žemaitiją, joje pristatė daug pilių. Vytautas buvo priverstas palaikyti su jais gerus santykius ir netgi dalyvauti [[1400]] m. Ordino organizuotame žygyje prieš žemaičius. Tačiau [[1401]] m. pasirašius [[Vilniaus-Radomo sutartis|Vilniaus−Radomo]] susitarimus, Lietuvos valdovas nutarė susigrąžinti Žemaitiją. 1401 m. žemaičiai sukilo ir, padedami Vytauto, išvijo kryžiuočius, atėmė [[Klaipėda|Klaipėdą]], persikėlė per Nemuną. Todėl kryžiuočiai vėl pradėjo antpuolius prieš Lietuvą. Čia jie rėmė [[Švitrigaila|Švitrigailą]], kurį norėjo padaryti didžiuoju kunigaikščiu. Kadangi Rusioje sparčiai stiprėjo [[Maskvos kunigaikštystė]], tai Vytautas iki 1409 m. sudarė taiką su [[Novgorodas|Novgorodu]], [[Pskovas|Pskovu]] ir [[Maskva]], tokiu būdu užsitikrindamas saugų užnugarį kovoje su vokiečiais. Užsitikrinęs saugumą Rytuose, Vytautas nukreipė jėgas prieš kryžiuočius. 1409 m. gegužės mėnesį prasidėjo Vytauto sukurstytas ir remiamas žemaičių sukilimas. Kryžiuočiai buvo išvaryti iš Žemaitijos, o ši − prijungta prie [[LDK]]. Salyno sutartis nustojo galioti [[1409]]−[[1410]] m.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
[[Kategorija:LDK sutartys]]
16 227

pakeitimai