}}
'''Joniškėlis''' – [[miestas]] [[Pasvalio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurę nuo kelio {{KK150}}, 15 km į vakarus nuo [[Pasvalys|Pasvalio]]. [[Joniškėlio miesto seniūnija|Miesto]], [[Joniškėlio apylinkių seniūnija|apylinkių seniūnijos]] ir parapijos centras. Yra paštas.
== Istorija ==
Nuo [[XVII a.]] vidurio žinomas [[Joniškėlio dvaras]], priklausęs [[Karpiai (bajorai)|Karpiams]] ir kaimas. [[1684]] m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Miestelis pradėjo kurtis [[XVII a.]] pabaigoje – [[XVIII a.]] pradžioje. [[1736]] m. karalius [[Augustas III]] suteikė turgų ir 3 metinių prekymečių privilegiją. [[Ignotas Karpis]] ([[1780]]–[[1808]] m.) testamente įrašė, kad dalis dvaro pajamų būtų skiriama ligoninei ir mokyklai išlaikyti, o jo dvarų valstiečiai paleidžiami iš [[baudžiava|baudžiavos]].
[[1808]] m. pastatyta dviklasė parapinė mokykla, joje [[1811]] m. ir [[1820]] m. mokėsi 46 mokiniai, [[1862]]–[[1864]] m. mokytojavo švietėjas [[Laurynas Ivinskis]]. Tai buvo pirmoji mokykla Lietuvoje, kur valstiečių vaikus imta mokyti žemės ūkio pagrindų, žinias siejant su gamybine praktika. [[1961]] m. įkurta vidurinė mokykla, dab. [[Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinė mokykla]].
[[1810]] m. įkurta ligoninė, pirmoji Lietuvoje kaimo ligoninė, [[1871]] m. pastatyta plytinė. [[XIX a.]] dvare veikė gelumbės fabrikėlis. [[1869]] m. įsteigta mokomoji ferma, [[1899]] m. pertvarkyta į žemės ūkio mokyklą, dab. [[Joniškėlio Igno Karpio aukštesnioji žemės ūkio ir paslaugų mokykla]], nuo [[1905]] m. prie jos veikė meteorologinė stotis.
[[1897]] m. netoli Joniškėlio knygnešys [[Jurgis Bielinis]] spausdino nelegalų laikraštėlį [[Baltasis erelis (laikraštis)|„Baltasis erelis“]]. [[1865]]–[[1901]] m., su pertraukomis miestelyje gyveno rašytoja [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]]. [[1915]]–[[1919]] m. buvo apskrities, vėliau, iki [[1950]] m. valsčiaus centras.
[[1919]] m. Joniškėlyje vyko atkaklios kovos su Raudonąja armija, kovojo [[Joniškėlio partizanai]] (vadas [[Petras Jurgaitis (1894)|Petras Jurgaitis]]), iš jų buvo įkurtas Joniškėlio partizanų mirties batalionas, 1919 m. [[gruodžio 10]] d. pertvarkytas į [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintąjį pėstininkų pulką]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] veikė [[1924]] m. įkurta pieninė, vandens malūnas, dvaro pastatuose veikė Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto bandymų stotis. {{šaltinis|<ref>{{VLE|IX|711|[[Kazys Misius]]|Joniškėlis}}}}</ref>
[[1916]] m. vokiečių kariuomenė nutiesė 600 mm pločio [[siaurasis geležinkelis|siaurojo geležinkelio]] ruožus [[Gubernija (Šiauliai)|Gubernija]]-Pasvalys ir Joniškėlis-[[Žeimelis]], [[1921]] m. ruožas pratęstas nuo Gubernijos iki Šiaulių. [[1935]] m. Šiaulių-Biržų ruožas praplatintas iki 750 mm. [[1937]]–[[1938]] m. nutiestas ruožas [[Panevėžys]]-Joniškėlis. Joniškėlis iki [[XX a.]] devinto dešimtmečio buvo svarbus siaurojo geležinkelio centras.
[[1940]] m. įsteigta biblioteka. <ref>[http://www.psvb.lt/joniskelio_biblioteka.htm Joniškėlio biblioteka]</ref> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Joniškėlio apylinkėse veikė [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardos]] Dariaus ir Girėno rinktinės partizanai. [[1950]] m. Joniškėlis gavo miesto teises. 1950–[[1959]] m. Joniškėlio rajono centras. [[1949]] m. įkurtas lopšelis-darželis, [[1953]] m. kultūros namai.
[[2005]] m. patvirtintas [[Joniškėlio herbas]]. Yra sakralinės muzikos ansamblis.
{{adm2|4}}
== Architektūra ==
Klasicizmo ir baroko architektūros bruožų turinti [[Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia]], pastatyta [[1792]] m., statybą inicijavo dvarininkas I. Karpis – vienbokštė, stačiakampio plano, trinavė bazilika. Bažnyčios viduje kryžminiai skliautai, vertingi paveikslai: „Šv. Antanas“ [[1853]] m., „Šv. Jurgis“, [[1857]] m., „Šv. Ignotas“, „Šv. Dominykas“, abu [[XVIII a.]], „Apaštalas Baltramiejus“ [[XIX a.]] pradžioje, „Šv. Pranciškus ir Kristus“, „Šv. Baltramiejus“, abu XIX a., altorėlis su Švč. Mergelės Marijos paveikslu, XIX a. Šventoriuje – medinis kryžius su 4 evangelistų bareljefais ([[1930]] m.
Parapinė mokykla, statyta [[1808]] m., ligoninė – [[1811]] m., abiejų architektas J. Šantyras, ligoninės [[1860]] m. rekonstrukcijos architektas [[Nikolajus Čiaginas]].
Buvusio XVIII a. pabaigos – XIX a. pabaigos dvaro sodyboje išlikę:
* klasicistiniai senieji rūmai, statyti XVIII a. pabaigoje, rekonstruoti XIX a. antroje pusėje,
* naujieji rūmai, statyti XIX a. antroje pusėje,
* oficina, vandens malūnas, abu XVIII a. pabaigoje,
* karvidė, [[1871]] m.,
* du svirnai, statyti XVIII a. pabaigoje ir [[XIX a.]] pabaigoje,
* du kumetynai, abu XIX a.,
* istorizmo krypties ratinė, kalvė, rūkykla, sodininko namas, oranžerijos liekanos, visi XIX a. pabaigoje, vokiečių archit. F. Lemannas.
* Mišraus plano parkas, įkurtas XVIII a. pabaigoje, išplėstas XIX a. pabaigoje. {{šaltinis|<ref>{{VLE|IX|711|[[Vincas Brazauskas]]|Joniškėlis}}}}</ref>
Mieste išlikęs namas, kuriame [[1866]]–[[1909]] m. gyveno rašytoja [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]] ([[1861]]–[[1943]] m.).
== Gyventojai ==
|1970|1871
|1974|1800|r1974=
|1976|1800|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|2|130|Vincas Brazauskas, Kazys Misius|Joniškėlis}}</ref>
|1979|1776
|1989|1585
== Literatūra ==
* Audžiau abrūsėlį: Joniškėlio etnografinio ir pagyvenusių žmonių kolektyvo „Abrūsėlis“ veiklos 40-mečiui (sud. Bronislava Černiauskienė). – Panevėžys: Nevėžio spaustuvė, 2004. – 57 p.: iliustr. – ISBN 9955-450-57-6
* Joniškėlis (sud. [[Eugenijus Petrovas]], Algimantas Garliauskas). – Vilnius: Akstis, 2007. – 943 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-759-35-5
== Nuorodos ==
|