Limnologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 17:
Lietuvoje pirmuosius [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] ežerų vandens augalų tyrimus [[1825]] m. darė [[Stanislovas Batys Gorskis|S. Gorskis]] ir J. Volfgangas. Pirmieji geografiniai duomenys apie didesniuosius Lietuvos ežerus paskelbti [[1861]] m. išleistoje [[Kauno gubernija|Kauno]] ir [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]], o [[1863]] m. – [[Gardino gubernija|Gardino]] gubernijų statistikoje. [[1899]] m. [[Dusia|Dusios ežero]] morfologiją, morfometriją, florą ir fauną aprašė J. Radziukynas. [[1904]] m. N. Zografas žuvų ūkio požiūriu ištyrė 23 Kauno, 143 Vilniaus, 13 Gardino gubernijų ežerų. Iki [[1940]] m. ežerus Lietuvoje tyrė [[Kauno universitetas|Kauno universiteto]] gamtininkai. P. Gaidamavičius aprašė [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumos]] ežerus, [[Kazimieras Bieliukas|K. Bieliukas]] – [[Baltijos aukštumos|Baltijos aukštumų]] ežerų morfometriją, [[Česlovas Pakuckas|Č. Pakuckas]] pirmasis Lietuvos ežerus suklasifikavo genetiškai.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] K. Bieliukas parašė „Ežerotyros pagrindus“ ([[1961]] m.). Ežerų genezę ir morfologiją tyrė K. Bieliukas, [[Aleksas Garunkštis|A. Garunkštis]], A. Stanaitis, M. Vasiliauskienė, ežerų raidą – [[Meilutė Kabailienė|M. Kabailienė]], R. Kunskas, paleolimnologiją – [[Alfonsas Basalykas|A. Basalykas]], V. Mikaila, ežerų vandens lygį – [[Eduardas Červinskas|E. Červinskas]], [[Jonas Jablonskis (1932)|J. Jablonskis]], hidrochemiją – A. Bunikas, S. Klimkaitė, H. Laumenskas, dinamiką ir sąmaišą – [[Vaclovas Chomskis|V. Chomskis]]. Teoriniu požiūriu svarbūs K. Bieliuko darbai apie ežerų morfometriją ir V. Chomskio apie ežerų dinamiką ir termiką. [[XX]] a. pabaigoje - [[XXI]] a. pradžioje daugiausiai tyrimų limnologijos bei ežerų hidrologijos srityse Lietuvoje atliko [[Kęstutis Kilkus|K. Kilkus]]. [[2005]] m. K. Kilkus išleido "Ežerotyros" vadovėlį.
== Nuorodos ==
| |||