Šventasis Kornelijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 23:
[[Sąrašas:Romos imperatoriai|Romos imperatorius]] Decijus, valdęs [[249]]–[[251]] m. persekiojo [[Krikščionybė|krikščionis]] nesistemingai, bet [[250]] m. sausį jis įsakė visiems piliečiams atlikti religines aukas pareigūnų akivazdoje. Priešingu atveju grėsė mirtis.<ref>{{citation | contribution = Decius | title = Encyclopædia Britannica | edition = Online School | date = 7 Dec. 2008 | url = http://school.eb.com/eb/article-9029704}}.</ref> Daug krikščionių atsisakė tai padaryti ir buvo nukankintį, įskaitant [[Šventasis Fabijonas|popiežių Fabijoną]], o kiti pakluso, kad išsigelbėtų.<ref name="Feast Days 1991">Saints and Feast Days. New York: Loyola P, 1991.</ref> Po persekiojimų atsirado dvi minties mokyklos. Romos vyskupystės dvasininkas Novacianas teigė, kad atkritę per persekiojimus krikščionys negali grįžti į Bažnyčią, net jei ir gailisi. Pagal šią filosofiją vienintelis kelias grįžti yra naujas krikštas. Tačiau [[vyskupas Kiprijonas]] ir Kornelijus manė, kad antro krikšto nereikia ir užtenka tik nuoširdžios atgailos.<ref name="McBrien">{{citation | last = McBrien | first = Richard P | quote = Pope Cornelius, a reconciler, had a hard road | title = National Catholic Reporter | number = 40.41 | date = Sept 24, 2004 | page = 19(1) | publisher = General OneFile. Gale. Sacred Heart Prepatory (BAISL) | date = 5 Dec. 2008 | url = http://find.galegroup.com/ips/start.do?prodId=IPS}}.</ref> Tikėdamasis, kad krikščionybė nunyks, Decijus uždraudė rinkti popiežių, bet jis turėjo išvykti kautis su įsiveržusiais [[gotai]]s ir tuo metu buvo išrinktas naujas popiežius.<ref name="Feast Days 1991"/> Per 14 mėnesių be popiežiaus pagrindinis kandidatas Mozė mirė per persekiojimus. Novacianas manė, kad bus išrinktas popiežiumi, bet juo nenoriai 251 m. kovą buvo išrinktas Kornelijus.<ref name="McBrien"/>
 
Novacianas buvo piktas ne tik dėl neišrinkimo, bet ir tuo, kad naujasis popiežius netikėjo antru krikštu. Jis pasiskelbė [[Antipopiežius|antipopiežiumi]], pradėdamas [[Schizma|schizmą]] Bažnyčioje. Jis tapo griežtasgriežtu savosios filosofijos šalininku, manė kad vyskupams negali būti atleistos didžiausios nuodėmės, o jos bus svarstomos tik per [[Paskutinis teismas|Paskutinį teismą]].<ref name="CE">Chapman, John (1913). „Pope Cornelius“. Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company.</ref> Kornelijų rėmė [[vyskupas Kiprijonas]], [[Šventasis Dionyzas]], dauguma [[Afrika|Afrikos]] ir Rytų vyskupų, o Novicianą rėmė mažuma Romos kunigų ir pasauliečių. Kornelijus surinko 60 vyskupų sinodą, kad būtų ekskomunikuotas Novicianas ir jo šalininkai. Be to buvo kreiptasi į per persekiojimus atkritusius krikščionis, kad jie gali priimti [[Eucharistija|komuniją]] po atgailos.<ref name="McBrien"/><ref name="CE"/>
 
Susirinkimo nuosprendis buvo išsiustas visiems vyskupams, ypač Antiochijos vyskupui, aršiam Noviciano rėmėjui. Kornelijaus išsiųsti laiškai pateikia žinias apie to meto Bažnyčios dydį. Jie taip pat mini, kad Kornelijui buvo pavaldūs 150 dvasininkų ir Bažnyčia išmaitino 1500 žmonių kasdien.<ref>Moody Smith, D. "Review: The Rise of Christianity: A Review. " Journal of the American Academy of Religion 54 (1986): 337–42.</ref><ref>Schrembs, Joseph. "The Catholic Philosophy of History. " The Catholic Historical Review 20 (1934): 1–22.</ref> Buvo apskaičiuota, kad tuo metu Romoje buvo apie 50 tūkst. krikščionių.<ref name="McBrien"/>