'''Didžprūdžiai''' – kaimas centrinėje [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajono]] dalyje, 2 km į pietryčius nuo [[Antašava|Antašavos]], 9 km į šiaurės vakarus nuo [[Kupiškis|Kupiškio]], prie kelio Kupiškis–Antašava. Pro kaimą teka [[Didžprūdis]], ties riba su [[Maugarai]]s užtvenktas.
Kurį laiką žmonės laidoti kaimo kapinėse.
Eilutė 17:
== Istorija ==
Kaimas susikūrė [[XVI amžius|XVI a.]], o pirmos rašytinės žinios siekia [[1581]] m.<ref name="ke">{{KE|1}}</ref> [[Valakų reforma|Valakų reformos]] metu priklausė [[Kupiškio seniūnija]]i. [[1842]]–[[1915]] m. priklausė [[Ukmergės apskr]]ities [[Kupiškio valsčius|Kupiškio valsčiui]].
Didžprūdžių gyventojai aktyviai dalyvavo [[1863]] m. sukilime<ref name="ke" />. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] laikais kaime veikė slapta mokykla, kurioje mokytojavo Povilas Zuoza<ref>''[http://www.spaudos.lt/Istorija/Vilniuje_Kaune.htm Susektos slaptosios lietuviškos mokyklos Kauno ir Vilniaus gubernijose 1883-1904 1883–1904 m.]''</ref>. Sučiuptas [[1893]] m. [[sausio 16]] d. [[1944]]–[[1948]] m. kaimo apylinkėse veikė A. Tindžiūno-Dėdės vadovaujami partizanai.
[[1949]] m. įkurtas [[kolūkis]] „Mūsų rytojus“, [[1954]]–[[1973]] m. priklausė „Nemuno“ kolūkiui.
[[1927]] m. kaime įkurta [[Bikonys|Bikonių]] pradinės mokyklos dalis, [[1927]] m. atskirta. Iki [[1947]] m. buvo Dominyko Buroko namuose, o [[1948]]–[[1996]] m. – Juozo Vasiliausko.
