21:01, 18 balandžio 2012 versija taisyti Kails (aptarimas \| indėlis) 9 383 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		17:24, 12 birželio 2012 versija taisyti anuliuoti Kails (aptarimas \| indėlis) 9 383 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Taxobox_pradžia \| color = lightgreen \| name = Alnus incana}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:~~Alnus incana rugosa leaves~~Alnus_incana_10052009mr.jpg\|260px\|Baltalksnis (''Alnus incana'')]] \| caption = Baltalksnis (''Alnus incana'')}} {{Taxobox_begin_placement \| color = lightgreen}} {{Taxobox_skyrius \| taxon = Magnolijūnai \| taxon1 = Magnoliophyta}} Eilutė 8: {{Taxobox_rusis \| taxon = Baltalksnis \| taxon1 = Alnus incana}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas \| color = lightgreen \| lotpav = Alnus incana \| autorius = (L.) Moench \| metai = 1794}} {{Taxobox_section_subdivision \| color = lightgreen \| plural_taxon = Sinonimai}} * ''Alnus glutinosa'' var. ''incana'' (L.) Pers * ''Betula alnus'' var. ''incana'' L. * ''Betula incana'' (L.) L.f. {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[File:IKAl_091231_Distribution_Alnus_incana.png\|260px\| ]] \| caption = Baltalksnio savaiminio paplitimo arealas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Baltalksnis''' ({{la\|Alnus incana}}) – [[beržiniai\|beržinių]] (''Betulaceae'') šeimos, [[Alksnis\|alksnių]] (''Alnus'') genties lapuotis [[medis]], retkarčiais išaugantis kaip didelis [[krūmas]]. Tai viena iš nedaugelio natūraliai augančių Lietuvoje, [[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietin.C4.97s.2C_savaime_augan.C4.8Di.C5.B3_med.C5.BEi.C5.B3_r.C5.AB.C5.A1ys\|mūsų krašto medžių]] rūšių. [[Vaizdas:Alnus incana.jpg\|thumb\|left\|200px\|Baltalksnio [[kamienas]] ir [[žievė]]]]▼ [[Vaizdas:Leppa_kukkii.jpg\|thumb\|left\|200px\|Baltalksnio vyriški [[Žirginys\|žirginiai]]]] ~~Image~~[[Vaizdas:Alnus_incana_010703.jpg\|~~Nesubrendę~~thumb\|left\|200px\|Baltalksnio nesubrendę kankorėžėliai]]▼ [[Vaizdas:Alnus_incana_010701.jpg\|thumb\|left\|200px\|Baltalksnio [[lapas]]]] == Paplitimas == Baltalksnis paplitęs visoje [[Šiaurės Europa\|Šiaurės]] ir [[Vidurio Europa\|Vidurio]], [[Rytų Europa\|Rytų Europoje]] bei šiaurės [[Kaukazas\|Kaukaze]]. Baltalksnis paplitęs visoje vidurio ir šiaurės [[Europa\|Europoje]]. Paplitęs visoje Lietuvoje, retas Lietuvos pietinėje dalyje (Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus rajonuose). Pavadinimas kilęs nuo žievės spalvos, kuri medžiui sulaukus 15-16 metų darosi pilkai sidabrinė (jaunesnių medžių - pilkai ruda). Auga upių, upelių, ežerų pakrantėse, mėgsta drėgnas vietas bet auga ir sausame miške. Neauga ten, kur visada stovi vanduo. Amžius siekia 50 m., tačiau medis anksti pradeda iš apačios kerotis. Kamienas išauga iki 30 cm skersmens. == Paplitimas ir augimvietės Lietuvoje == ~~== Morfologija ==~~ Natūraliai paplitęs visoje [[Lietuva\|Lietuvoje]], retas Lietuvos pietinėje dalyje - Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus savivaldybėse, bet dažnesnis Utenos ir Biržų miškų urėdijose. Auga upių, upelių, ežerų pakrantėse, mišriuose miškuose, kirtimuose, mėgsta drėgnas vietas bet auga ir sausame miške. Neauga ten, kur visada stovi [[vanduo]]. Gerai atželia dykvėtėse, apleistuose sklypuose. Mėgsta vidutiniškai derlingus, drėgnokus, kalkingus priesmėlių ir priemolių [[Dirvožemis\|dirvižemius]]. ▲[[Vaizdas:Alnus incana.jpg\|thumb\|left\|200px\|Baltalksnio kamienas]] == Matmenys == Krūmas arba iki 20 m aukščio medis. [[kamienas\|Kamieno]] ir šakų [[žievė]] pilka, lygi, plona, blizganti. Jauni ūgliai plaukuoti, nelipnūs. Pumpurai kotuoti. [[Lapas\|Lapai]] pražanginiai, nusmailėjusiomis viršūnėmis, apatinė pusė apaugusi pilkais plaukeliais, rudenį nepagelsta. [[žiedas\|Žiedai]] vienalyčiai: kuokeliniai susitelkę po 3 penkiaskiautės pažiedės pažastyse į [[žirginys\|žirginius]], piesteliniai - po 2, taip pat penkiaskiaučių pažiedžių pažastyse trumpuose, vėliau sumedėjančiuose kankorėžėliuose (stambesni už juodalksnio). [[vaisius\|Vaisiai]] - sparnuoti plokšti [[riešutėlis\|riešutėliai]]. Žievė beveik visą amžių išlieka lygi, nesutrūkinėjusi. Iš žievės baltalksnius nesunku atskirti nuo juodalksnių, kurių žievė tamsi ir maždaug 20-25 metų amžiuje trūkinėja. Tai labai greitai augantis medis, ypač pirmuosius 10—15, vėliau augimo tempai sulėtėja. Per pirmus metus gali pasistiebti iki 50 cm, po dviejų metų jau iki 1,24 m, po penkerių metų gali būti paaugę nuo 4,3 iki 5 metrus aukščio. Baltalksnis žemesnis už [[Juodalksnis\|juodalksnį]], o kartais išauga ir kaip krūmas, kurio matmenys kur kas mažesni nei išaugančio medžiu. Užaugančių medžiais baltalksnių aukštis įprastai apie 10-15 m, kartais iki 20 m, maksimalus aukštis beveik iki 28 m. Jų [[kamienas]] plonas - iki 40 cm [[Diametras\|skersmens]]. Dabar žinomas aukščiausias, išmatuotas baltalksnis auga [[Tusula\|Tusulos]] savivaldybėje ''Ruotsinkylä'' vietovėje netoli [[Helsinkis\|Helsinkio]] ([[Suomija]]), jo aukštis 27,20 m, kamieno apimtis 1 m. == Amžius == Žydi [[kovas\|kovo]]-[[balandis\|balandžio]] mėn. Auga paupiuose, paežerėse, kirtimuose, mišriuose miškuose, mėgsta derlingesnius kalkingus [[dirva\|dirvožemius]]. Gerai dauginasi šakninėmis atžalomis. Tai labai trumpaamžis augalas, jo amžius siekia 50-70 metų, derėti pradeda 7-10 metų amžiaus. == Požymiai == [[Kamienas\|Kamieno]] ir šakų [[žievė]] pilka, lygi, plona, blizganti, beveik visą amžių išlieka lygi, nesutrūkinėjusi. Iš žievės baltalksnius nesunku atskirti nuo [[Juodalksnis\|juodalksnių]], kurių žievė tamsi ir maždaug 20-25 metų amžiuje trūkinėja. Jauni ūgliai pilkai rusvi, tribriauniai, plaukuoti, nelipnūs. Pupurai rudai violetiniai, buki su 2, kartais 3 žvyneliais, atspurę, trumpakočiai. [[Lapas\|Lapai]] ovalūs arba kiaušiniški, 4-10 cm ilgio ir 3,5-7 cm pločio, su nusmailėjusiomis viršūnėmis, jų kraštai pjūkliški, pamatas plačiai pleištiškas. Viršutinė pusė žalia, apatinė pilkai ar melsvai žalia, su plaukeliais, [[Ruduo\|rudenį]] nepagelsta. [[Žiedas\|Žiedai]] vienalyčiai - vyriškieji karančiuose [[Žirginys\|žirginiuose]], moteriški - trumpuose kankorėžėliuose. Kuokeliniai žirginiai po 3-5, nusvirę, 5-8 cm ilgio, gelsvai rausvi. Piesteliniai žirginiai po 3-8, kartais iki 10, trumpu koteliu arba bekočiai, subrendę apie 1,5 cm ilgio bei rudi. [[Vaisius\|Vaisiai]] - sparnuoti plokšti [[riešutėlis\|riešutėliai]]. Riešutėliai subręsta [[Spalis\|spalio]] [[Mėnuo\|mėnesį]], skaidosi [[Ruduo\|rudenį]] ir [[Žiema\|žiemą]]. == Žydėjimas == Baltalksnis pradeda žydėti kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla virš nulio. Vidutinė žydėjimo pradžia [[Kaunas\|Kauno]] apylinkėse - [[Kovas\|kovo]] 28 d. Anksčiausiai pražįsta apie [[Vasaris\|vasario]] 25 d., vėliausiai apie [[Balandis\|balandžio]] 22 d. Žydi apie 11 dienų prieš išsiskleidžiant lapams. == Dauginimasis == Dauginasi [[Sėkla\|sėklomis]], [[Šaknis\|šaknų]] atžalomis ir rečiau kelmo ataugomis. == Panaudojimas == Kankorėžėliai naudojami kaip tanidinė žaliava, lapai, žievė, pjuvenos - kailiams raugti ir dažams. Dėl ankstyvo žydėjimo vertinamas bitininkystėje. Parkuose kartais auginamos karpytalapė ir geltonlapė dekoratyvinės baltalksnio formos. Vaistams vartojami sumedėję žirginiai (kankorėžėliai), žievė bei lapai. Medicinos praktikoje alksnio preparatai vartojami virškinamojo trakto sutrikimams gydyti bei viduriavimui stabdyti. Baltalksnio preparatai pasižymi sutraukiančiomis, kraują stabdančiomis, prakaitavimą skatinančiomis, priešuždegiminėmis ir skausmą raminančiomis savybėmis. == Mediena == Baltalksnio [[mediena]] rausva, minkšta, patvari vandenyje, ilgai nepūna. Kadangi rąstai būna nestori, retai kada iš baltalksnių pjaunamos lentos, nors visomis savybėmis baltalksniai prilygsta juodalksnio medienai. == Savybės == Vertinamas kaip dirvą gerinantis augalas dėl šaknyse gyvenančių ir [[azotas\|azotą]] fiksuojančių bakterijų. Kankorėžėliai naudojami kaip tanidinė žaliava, lapai, žievė, pjuvenos - kailiams raugti ir dažams. Dėl ankstyvo žydėjimo vertinamas bitininkystėje. Lapai greit supūva, o dirvožemį praturtina (pagerina) [[Azotas\|azotu]], dėl jo šaknyse gyvenančių ir [[azotas\|azotą]] fiksuojančių bakterijų. Medis atsparus šalčiams. Kartais natūralioje gamtoje baltalksniai kryžminasi su juodalksniais ir tokie hibridai vadinami: ~~Parkuose kartais aptinkama karpytalapė ir geltonlapė dekoratyvinės baltalksnio formos.~~ * ''Alnus incana'' × ''Alnus glutinosa'' arba ''Alnus'' × ''hybrida'' == Pavadinimas == Mokslinio, [[lotynų kalba]] rūšies pavadinimo autorius [[Conrad Moench]] [[1744]]-[[1805]] metais. [[Lietuvių kalba\|Lietuviškas]] pavadinimas kilęs nuo žievės spalvos, kuri medžiui sulaukus 15-16 metų darosi pilkai sidabrinė (nors jaunesnių medžių - pilkai ruda). == Literatūra == * Pavasarį žydintys augalai. Živilė Lazdauskaitė. - Vilnius: Mokslas, 1985. - 144 psl. == Nuorodos == * Baltalksnio mokslinis, [[lotynų kalba]] pavadinimas ir sinonimai per [http://www.theplantlist.org/tpl/record/kew-6417 (theplantlist.org)], [http://www.ipni.org/ipni/idPlantNameSearch.do?id=30106706-2 (ipni.org)], [http://www.tropicos.org/Name/3600002 (tropicos.org)], [http://apps.kew.org/wcsp/namedetail.do?name_id=6417 (kew.org)] svetaines ''[[Anglų kalba\|Anglų k.]]'' * [http://www.monumentaltrees.com/en/trees/alnusincana/records/ The thickest, tallest, and oldest grey alder trees/Alnus incana (monumentaltrees.com)] ''Anglų k.'' * [http://www.monumentaltrees.com/en/fin/uusimaa/helsinki/2975_ruotsinkyla/5043/ Aukščiausias su storiausiu kamienu Ruotsinkylä vietovės baltalksnis] ''Anglų k.'' == Galerija == <gallery> Image:~~Alnus_incana_010701~~Alnus_incana_010702.jpg\|~~[[Lapas]]~~Nesubrendę vaisiai ~~Image:Leppa_kukkii.jpg\|Vyriški [[žirginys\|žirginai]]~~ ▲Image:Alnus_incana_010703.jpg\|Nesubrendę kankorėžėliai ~~Image:Alnus_incana_10052009mr.jpg\|Baltalksnio [[krūmas]]~~ </gallery> {{Commons\|Alnus incana}}

Baltalksnis: Skirtumas tarp puslapio versijų