Maskvos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

22 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
[[Vaizdas:Soviet Offensive Moscow December 1941.jpg|thumb|250px| ]]
'''Maskvos mūšis''' ([[Rusų kalba|rus.]] ''Битва за Москву'') buvo tarybinės ir vokiečių kariuomenės mūšis dėl [[Maskva|Maskvos]] per [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinį karą]] nuo [[1941]]  m. [[spalio 2]] d. iki [[1942]]  m. sausio pabaigos - vasariopabaigos–vasario pradžios. Tai buvo vienas iš pagrindinių, karo baigtį nulėmusių mūšių.
 
== Situacija prieš mūšį ==
 
Vykdydamas [[Barbarosos planas|Barbarosos planą]] nuo 1941  m. birželio 22 d. Vermachtas giliai įsiveržė į sovietų teritoriją. Didelės sovietų karinės grupės buvo sunaikintos apsupties katiluose, dėl to daugelis vokiečių ir užsienio stebėtojų manė, kad artimiausioje ateityje Tarybų Sąjunga nebegalės tęsti karo.
 
Pagal Hitlerio planus iki [[Maskva|Maskvos]] užkariavimo turėjo būti palaužta sovietų karinė galia bei užimti svarbiausi ekonominiai regionai Rusijos šiaurėje ir pietuose, taip pat Ukrainoje. Be to, Hitleris norėjo užimti [[Krymas|Krymą]] ir taip panaikinti sovietų aviacijos antskrydžių grėsmę Rumunijos naftos gavybos rajonams. Tuo tarpu [[Vokietija|Vokietijos]] karinė vadovybė karo su [[TSRS]] baigtį siejo su [[Maskva|Maskvos]] užėmimu. Maskva buvo svarbi kaip susisiekimo ir komunikacijų centras, politinis sovietų centras ir svarbus pramonės rajonas. Sostinės užėmimas turėjo padaryti didelį moralinį smūgį rusams ir likusiam pasauliui.
 
Pagal Barbarosos planą Maskva turėjo būti užimta po pirmųjų trijų keturių karo mėnesių, tačiau sustiprėjęs sovietų pasipriešinimas po pirmųjų mėnesių šiuos planus sutrukdė. Prie Smolensko vokiečių kariuomenė buvo sustabdyta dviem mėnesiams. [[Smolensko katilas|Mūšyje Smolensko katile]] (1941  m. [[liepos 10]] d.- [[rugpjūčio 3]] d.) pralaužta pirmoji sovietų gynybos linija sauganti Maskvą. Tačiau 1941  m. rugpjūčio mėn. Hitleris nurodė permesti šarvuotasias divizijas iš armijų grupės "Centras"„Centras“ į šiaurę - – link Leningrado ir į pietus - – link [[Kijevas|Kijevo]], o centrinį frontą padaryti gynybiniu.
 
Nors [[Leningrado blokada]] ir Ukrainos užkariavimas buvo sėkmingi ([[mūšis dėl Kijevo]]), [[Stalinas]] gavo pakankamai laiko organizuoti sostinės gynybą ir surinkti rezervus.
== Mūšio eiga ==
 
Nepavykus užimti Maskvos per pirmąsias karo savaites, Vokietijos karo strategai parengė didelę puolamąją operaciją „''Taifūnas''“. „''Taifūnas''“ prasidėjo [[1941]]  m. [[rugsėjo 30]] d. Vokiečiai pralaužė Vakarų ir Rezervinio frontų gynybą, privertė trauktis ir Briansko fronto kariuomenę. Vadovauti Maskvos gynybai buvo pavesta [[Georgijus Žukovas|G. Žukovui]].
 
[[1941]]  m. [[spalio 17]] d. Vokietijos kariuomenė įsiveržė į [[Tverė|Tverę]], priartėjo iki [[Volokolamskas|Volokolamsko]], [[Naros upė]]s, [[Tula|Tulos]], [[Livnai|Livnų]]. Kautynės vyko 80–100  km į vakarus nuo Maskvos. Ypač atkaklios kautynės vyko [[Tulos sritis|Tulos srityje]] ir į šiaurę nuo Maskvos; iš šiaurės vokiečiai prasiveržė iki Maskvos kanalo ir priartėjo prie Maskvos per 25–30  km.
 
Tačiau įnirtingas tarybinės armijos priešinimasis ir prasidėjusi žiema sustabdė vokiečių puolimą. Tuo pasinaudojo TSRS kariuomenės vadovybė. Ji nutarė pradėti bendrąjį tarybinės armijos puolimą trimis [[TSRS]]  – [[Vokietija|Vokietijos]] fronto strateginėmis kryptimis; šiaurės vakarų (prieš [[Armijų grupė Šiaurė|armijų grupę „''Šiaurė''“]]), vakarų (prieš armijų grupę „''Centras''“) ir pietvakarių (prieš armijų grupę „''Pietūs''“). Puolimas prasidėjo [[1942]]  m. [[sausio 7]] d.
 
Iki [[1942]]  m. [[balandžio 20]] d. vokiečiai buvo nublokšti į vakarus nuo Maskvos (vietomis 350–400 km).
 
Vokietijos kariuomenė patyrė pirmąjį didelį pralaimėjimą [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasauliniame kare]].
34 262

pakeitimai