Budriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Budriai'''  – [[kaimas]] pietrytinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, 8  km į pietus nuo [[Kartena|Kartenos]], 13  km į rytus nuo [[Kretinga|Kretingos]], prie kelio [[Kartena]]–[[Mikoliškiai]]–[[Gargždai]].

Priklausė [[Kartenos dvaras|Kartenos dvaro]] Gudeliškės [[palivarkas|palivarkui]], kurį [[Mykolas Sapiega]] [[1634]]  m. dovanojo [[Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kartenos klebonijai]].<ref>Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. - – Vilnius: Pradai, [[1993]]. - – P. 373, 375</ref> [[1763]]  m. pastatyta [[koplyčia]], tapusi Kartenos parapijos [[filija|filijine bažnyčia]].

[[1842]]  m. palivarką paėmus valstybės nuosavybėn, Budriai tapo valdiška valda. [[1846]]  m. kaime buvo 11 [[dūmas|dūmų]], o [[1849]]  m. valstybiniame Kartenos dvare lažą ėjo 120 [[baudžiava|baudžiauninkų]]. [[1861]]  m. buvo 10 kiemų, veikė [[filija|filijinė bažnyčia]] ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės.<ref>Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). - – Caнктъ-Пeтepбypг, [[1861]]. - – T. 4. - – C. 739</ref> [[baudžiava|Baudžiavą]] panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui [[1870]]  m. atlikinėjo atodirbio prievoles.

[[1861]]  m. įsteigta [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[Budrių seniūnija]], jungusi [[Abakai|Abakų]], [[Šmilkščiai|Šmilkščių]] kaimų bendruomenes ir dalį [[Kartena|Kartenos]] miestelio. [[XIX a.]] II pusėje  – [[1922]]  m. kaimui priklausė per 480 [[hektaras|ha]] žemės, kurią valdė 27 valstiečiai. XIX a. pabaigoje nuo kaimo buvo atskirtas Budrių [[bažnytkaimis]], kuriame [[1896]]–[[1898]]  m. gyveno nuo 16 iki 30 žmonių.

[[1903]]  m. pastatyta nauja [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|bažnyčia]]. Joje [[1906]]–[[1911]]  m. dirbo kunigas [[Felicijonas Lelis]], kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, o miestelyje [[1909]]  m. atidaryta valdinė [[pradinė mokykla]].<ref>[http://ww.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=2560 Diana Jomantaitė. Budrių pradinė mokykla šimtmečio nebesulauks // Pajūrio naujienos - – 2008, birželio 10]</ref> [[1908]]  m. įkurtas [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skyrius.

[[1922]]  m. Budriai išskirstyti į [[vienkiemis|vienkieminius]] ūkius, kurių [[1923]]  m. buvo 37.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. - – Kaunas, [[1925]]. - – P. 113</ref> [[1919]]–[[1940]]  m. Budriai tebebuvo seniūnijos centras. Seniūnu [[1932]]  m. dirbo Kazys Gagilas, o padėjėju  – Aleksas Slušnys.<ref>Savivaldybių žinynas. - – Kaunas, [[1932]]. - – P. 600</ref> Kaime veikė [[pradinė mokykla]], [[Kretingos vartotojų bendrovė]]s parduotuvė ir keletas privačių krautuvių, [[1928]]  m. atidaryta [[paštas|pašto agentūra]], kurioje gyventojų patogumui apie [[1936]]  m. įvestas pirmas [[telefonas]], o [[1938]]  m. telefoną įsivedė [[notaras]] [[Jonas Kentra]] iš [[Lukauskiai|Lukauskių (Budrių)]] dvarelio.

[[1926]]  m. įkurta [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Budrių parapija]]. Prie bažnyčios susibūrė [[choras]], [[pavasarininkai|pavasarininkų]] kuopa, [[1939]]  m.  – lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius.

[[1928]]  m. įsteigtas [[LŠS|šaulių būrys]], kurio Garbės nariu buvo [[generolas]] [[Petras Šniukšta]], gyvenęs [[Notiškė]]s dvarelyje.

[[1945]]  m. apylinkės miškuose veikė [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinės Kadugio partizanų būrys]], kuris [[1946]]  m. pavadintas Buganto kuopa. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių [[klebonas]] Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas.<ref>Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. - – Švyturys (Kretinga). - – [[1966]]  m. liepos 28. - – P. 3</ref>

[[1948]]–[[1951]]  m. iš kaimo į [[Sibiras|Sibirą]] buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas (iš viso  – 16 žmonių).<ref>[[1941]]-[[1952]] metų Lietuvos tremtiniai. - – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, [[1993]]. - – T. 1. - – P. 435, 443–444, 452, 460</ref>

[[1949]]  m. Budrių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo suginti į Aušros [[kolūkis|kolūkį]]. Pokario metais kaimas tapo [[Budrių apylinkė (Kretinga)|Budrių apylinkės]] centru, kuriam priklausė Abakų, Budrių, [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbulių]], [[Kačaičiai|Kačaičių]], [[Nausodis|Nausodžio]] ir Šmilkščių kaimai. [[1952]]  m. atidarytos klubas-skaitykla, vėliau pertvarkytas į [[biblioteka|biblioteką]],<ref>[http://www.kretvb.lt/lt/news/view/?id=167 Birutė Naujokaitienė. Budrių biblioteka gyvuoja jau 55-erius metus // Naujienos - – 2007, lapkričio 13: Kretingos rajonosavivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka]</ref> [[1965]]  m.  – kultūros namai, veikė [[parduotuvė]], aštuonmetė mokykla, ryšių skyrius ir felčerio-akušerio punktas. Apylinkę [[1963]]  m. panaikinus, o kolūkį prijungus prie Jaunosios Gvardijos kolūkio, kaimas tapo pagalbine ūkio gyvenviete.

[[1992]]  m. įregistruota Budrių žemės ūkio bendrovė (bankrutavo),<ref>[http://www.creforating.lt/imones/imone-Kretingos-Rajono-Budriu-Zemes-Ukio-Bendrove/noriu/hipo_duom/info/192271/tipas/taar/ Kretingos rajono Budrių žemės ūkio bendrovė]</ref> veikė biblioteka ir kultūros namai, pradinė mokykla, medicinos punktas (iki [[2001]]  m.), [[paštas|pašto skyrius]] (iki [[2010]]  m.)<ref>{{VLE|V|780||Budriai}}</ref> [[2006]]  m. įsteigta Budrių kaimo bendruomenė,<ref>[http://86.100.57.224/?sid=279&act=exp Genė Drungilienė. Didžiausias bendruomenės turtas  – žmonės // Pajūrio naujienos - – 2006, gegužės 5]</ref> mokyklos patalpose įkurtas etninės kultūros [[muziejus]].<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?sid=929&act=exp Aldona Karečkaitė. Budrių bendruomenė pajuto poreikį įkurti muziejų // Pajūrio naujienos - – 2006, gruodžio 19]</ref>

|1984|263|r1984=<ref name="TLE">{{TLE|1|294||Budriai 1}}</ref>

* [[1901]]  m.  – [[Juozas Slušnys]], [[Lietuvos kariuomenė]]s [[savanoris (karyba)|savanoris kūrėjas]], [[1923]]  m. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] dalyvis, [[LŠS|šaulys]], [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] partizanas ''Kūma'', ''Partizanas'', [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinės Buganto kuopos]] vadas (žuvo [[1948]]  m.);

* '''Pranas Jankauskas''', [[vargonai|vargonininkas]], Budrių bažnyčios vargonų meistras ([[1928]]  m.);

* [[Jonas Kentra]], [[teisininkas]], [[notaras]], [[1941]]  m. [[Sibiras|Sibiro]] [[tremtinys]].

* [[1946]]  m. [[birželio 6]] d.  – [[Jonas Žutautas]], [[Lietuvos partizanas]], [[Kardo rinktinė]]s Kadugio kuopos vadas ir rinktinės štabo narys.

* [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Budrių bažnyčios statinių kompleksas]] ([[1903]]-–[[1906]]  m.);<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30572 Kultūros vertybių registras: Budrių bažnyčios kompleksas]</ref>

* [[Vargonai]] (3 balsų pozityvas, su unikaliu dūmimo sistema; [[1928]]  m., meistras Pranas Jankauskas);<ref>[http://www.kpc.lt/senas/vargonai/vargmeistr.html Girėnas Povilionis. Lietuvos vargonų meistrai ir meistrai dirbę Lietuvoje // Kultūros paveldo centras: Lietuvos vargonų meistrai]</ref>

* [[Paminklas|Paminklinis akmuo]] ir [[kryžius]] [[1946]]  m. prie Budrių žuvusio [[Kardo rinktinė|Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio kuopos]] vado [[leitenantas|leitenanto]] [[Jonas Žutautas|Jono Žutauto]]–''Ramūno, Šatkaus Roko'' ([[1921]]–[[1946]]) atminimui (kryžius  – apie [[1990]]  m.; paminklinė plokštė  – [[1996]]  m.)<ref>[http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kretinga_paminklai.htm Paminklai: Kretingos rajono savivaldybė, Žalgirio seniūnija, Budrių kaimas]</ref>

* [http://www.pajurionaujienos.lt/?act=exp&sid=443 Aldona Karečkaitė. Pildosi Budrių gyventojų norai // Pajūrio naujienos - – 2006, birželio 27]

* [http://www.pajurionaujienos.lt/?act=exp&sid=2505 Diana Jomantaitė. Trumpam sugrįžo į gimtinę // Pajūrio naujienos - – 2008, gegužės 27]

* [http://www.pajurionaujienos.com/?sid=2744&act=exp Audronė Puošienė. Kaimai sunerimę dėl pašto išlikimo // Pajūrio naujienos - – 2008, rugpjūčio 1]

* [http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/per-desimt-metu---keli-simtai-dainu/ Per dešimt metų  – keli šimtai dainų // Vakarų Lietuva - – 2009, balandžio 21]