Vižainis: Skirtumas tarp puslapio versijų

58 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
 
[[Vaizdas:Wiz.jezus.jpg|thumb|left|[[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] statula Vižainyje]]
Apylinkėse dar [[VI a.|VI]]-[[XI a.]] gyveno [[jotvingiai]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. kaimas priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. [[XIV a.]] prie kelio iš [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] į Seinus stovėjo smuklė, kurią [[1409]] m. apylinkėse sumedžiojęs [[tauras|taurą]], Lietuvos didysis kunigaikštis ir [[Lenkijos karalius]] [[Jogaila]] pavadinęs „Stumbrine“. Vėliau greta įsikūręs kaimas dėl [[vėžys|vėžių]] gausybės pramintas Vėžainimis. Pirmą kartą šis pavadinimas užfiksuotas [[1549]] m., kai [[karalienė Bona]] kaimą valdyti perdavė rusų [[Bajorai|bajorui]] Petrui Lysui. Netrukus kaime buvo įkurta seniūnija. Kaimui išsiplėtus, [[1570]] m. jis gavo miesto teises. [[1571]] m. įkurta [[Vižainio Šv. Teresės parapija]]. [[1606]] m. miestas turėjo 7 gatves: Pavištyčio, Kubilių, Vištyčio, Seinų, Simno, Virbalio, Palenkės ir bažnyčios skersgatvį. Ant kalnelio stovėjo parapijos bažnyčia. Miestelis apėmė 76 [[valakas|valakus]] žemės. [[1642]] m. buvo 200 [[dūmas|ūkių]], kuriuose gyveno 1200 žmonių. [[1655]]–[[1660]] m. miestą nusiaubė [[švedai]], kilo gaisrai, jį teko kelis kartus atstatyti. Po [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] kilo [[cholera|choleros]] epidemija. [[1659]] m. karalius [[Jonas Kazimieras Vaza]] atnaujino bažnyčią, prie kurios buvo įsteigta ligoninė ir prieglauda, o [[1661]] m. įsteigta mokykla. [[1663]] m. [[gegužės 11]] d. karalius [[Jonas Sobieskis]], siekdamas sustiprinti Vižainio reikšmę, nors ir nesuteikdamas papildomų privilegijų miesto teises patvirtino. [[1792]] m. [[vasario 4]] d. karalius [[Stanislovas Augustas]], [[ATR seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimui]] pripažinus miesto teises, Vižainiui suteikė herbą – nekarūnuotą baltą erelį raudoname lauke, apjuostą auksine juosta. Privilegija leido turėti [[rotušė|rotušę]], tik jai pastatyti nebuvo lėšų.
 
[[1808]] m. mieste gyveno 731 [[katalikas]] ir 511 [[žydai|žydų]]. [[1867]] m. 205 namuose gyveno 2262 miestelėnai, iš jų 1172 žydai, 977 [[evangelikai]], 613 katalikų. [[1845]] m. parengtas naujas miesto planas, įrengta nauja turgavietė, tačiau tai nepadėjo nuolat pasienyje likdavusio miesto plėtrai. Galiausiai [[1870]] m. Vižainis neteko miesto teisių. [[1907]] m. vėl įsteigta mokykla su [[biblioteka]] ir skaitykla. Tačiau gyventojų skaičius nuolat mažėjo. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] kaimas buvo priskirtas [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1921]] m. Vižainyje buvo 1396 gyventojai, daugiausia užsiėmę žemės ūkiu. [[1935]] m. [[gegužės 31]] d. kilo valstiečių maištas. [[1939]] m. susikūrė vietinių vokiečių militaristinė organizacija ''Selbstschutz''. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais buvo sunaikinti miestelio žydai. [[1944]] m. [[spalio 23]] d. Vižainį užėmė [[Raudonoji armija]], jis vėl atiteko Lenkijai. [[1975]]–[[1998]] m. priklausė [[Suvalkų vaivadija]]i.
31 927

pakeitimai