Paryžiaus taikos konferencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
rv
S (rv)
[[Vaizdas:Council of Four Versailles.jpg|290px|thumb|„Didžioji ketveriukė“ (iš kairės): [[David Lloyd George]], [[Vittorio Emanuele Orlando]], [[Georges Clemenceau]] ir [[Woodrow Wilson]] per konferenciją Versalyje]]
 
'''Paryžiaus taikos konferencija''' buvo 1919  m. sausio mėnesį vykusi tarptautinė konferencija, kurią suorganizavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] laimėtojai tam, kad būtų nustatytos taikos sutarčių tarp sąjungininkų ir jų priešininkų sąlygos. Oficialiai konferencija atidaryta [[1919]]  m. [[sausio 18]] d. ir tęsėsi iki [[1920]]  m. [[sausio 21]] d. su keliais pertrūkiais.
 
Paryžiaus taikos konferencijoje dalyvavo:
 
== Sutartys ==
 
Paryžiaus taikos konferencijoje buvo parengtos šios sutartys:
 
* su [[Vokietija]] ([[Versalio taikos sutartis]], 1919  m. [[birželio 28]] d.);
* su [[Austrija]] (Sen Žermeno sutartis, 1919  m. [[rugsėjo 10]] d.);
* su [[Bulgarija]] (Neji sutartis, 1919  m. [[lapkričio 4]] d.);
* su [[Vengrija]] (Trianono sutartis, 1920  m. [[birželio 4]] d.);
* su [[Palestinos regionas|Palestina]];
* su Osmanų imperija ([[Turkija]]) (Sevro sutartis, 1920  m. [[rugpjūčio 10]] d.).
 
== Nutarimai ==
 
Šalys laimėtojos (Antantės karinės sąjungos narės) nutarė, kad Vokietija sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Vokietija su tuo kategoriškai nesutiko ir iš dalies buvo teisi, nes įtampa prieš karą tvyrojo visoje [[Europa|Europoje]] ir menkiausias pretekstas galėjo sukelti karą.
 
 
== Lietuva Paryžiaus taikos konferencijoje ==
 
[[Lietuva]] į konferenciją nebuvo pakviesta. Nepaisant to, Lietuva buvo išsiuntusi savo atstovus į [[Paryžius|Paryžių]], kurie turėjo atstovauti Lietuvos interesus, tiesiogiai taikos konferencijoje nedalyvaudami. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos delegacija buvo sudaryta iš dviejų grupių – etnografinės Lietuvos ir [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]]. Pirmojoje buvo [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]], [[Tomas Naruševičius]], [[Petras Klimas]], [[Simonas Rozenbaumas]], [[Maksas Soloveičikas]], [[Alfredas Jonas Tiškevičius]] ir kt.; Amerikos lietuviams atstovavo [[Jonas Žilius-Jonila|Jonas Žilius]], [[Bronius Kazys Balutis]] ir [[Juozas Dabužis|Juozas Dobužinskis]]. Visai delegacijai vadovavo [[Augustinas Voldemaras]], o jos sekretorius buvo [[Oskaras Milašius]].
 
 
Lietuvos klausimas Paryžiuje buvo komplikuotas dėl neaiškios Rusijos perspektyvos. Pabaltijo klausimą [[Antantė]] tiesiogiai siejo su Rusijos ateities klausimu. Sėkmingiausiu Kolčakui pilietinio karo metu Antantė jį pripažino Rusijos valdovu su sąlyga, kad bus pripažinta [[Suomija|Suomijos]] ir Lenkijos nepriklausomybė. Taip pat jam siūlyta suteikti autonomiją Pabaltijui, [[Kaukazas|Kaukazui]] ir Užkaukazei (Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija). Kolčakas į tokį spaudimą atsakė, kad tai Rusijos Steigiamojo Seimo klausimas.
 
== <big>'''Paryžiaus taikos konferencija po antro pasaulinio karo'''</big> ==
 
1946m. liepos 29 - spalio 15 d. Paryžiuje vyko tarptautinė taikos konferencija, kur buvo susitarta parengti galutines taikos sutartis su Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija ir Suomija. Šios sutartys buvo pasirašytos 1947 m. vasario 10 dieną. Jomis buvo išspręsti sienų klausimai (išskyrus Triesto miesto), buvusioms ašies valstybėms buvo leista prisijungti prie Jungtinių Tautų.
Minusai: liko neišspręsti Vokietijos ir Austrijos santykiai ateityje, strigo
sąjungininkių bendradarbiavimas (ypač [[JAV]] ir [[SSRS]]).
 
{{ist-stub}}
[[th:การประชุมสันติภาพปารีส ค.ศ. 1919]]
[[tr:Paris Barış Konferansı]]
[[uk:Паризька мирна конференція 1919—19201919–1920]]
[[zh:巴黎和会 (1919年)]]
23 512

pakeitimų