|
fgfgds focihens
==Sąvokos taikymo prasmingumas==
Kai kurių mokslininkų nuomone „trečiojo pasaulio“ sąvoka apskritai yra praradusi savo prasmę. Jei Rytų-Vakarų konfrontacijos metu „trečiuoju pasauliu“ buvo galima laikyti į šią konfrontaciją tiesiogiai neįsitraukusias šalis, tai šiuo metu ši sąvoka nebėra tokia aiški. Viena vertus, „trečiasis pasaulis“ išsiplėtė dalimi buvo socialistinio bloko šalių, kita vertus, pati sąvoka dabar apima tokias skirtingas šalis, kad jas mažai kas bendro jungia. Keičiant „trečiojo pasaulio“ sąvoka „besivystančiomis šalimis“ iš principo niekas nesikeičia, nes į šią sąvoką papuola tokios skirtingos šalys ir regionai kaip Lotynų Amerika, naujosios industrinės pietryčių Azijos šalys, Juodoji Afrika, buvusios socialistinės šalys.
Tik nedaugelis trečiojo pasaulio šalių laikomos demokratiškomis. Kaip formaliai atitinkančias politinės demokratijos standartus galime paminėti Kosta Riką, Indiją ir Botsvaną bei dar keletą „trečiojo pasaulio“ šalių. Kitos „trečiojo pasaulio“ šalys, nors ir turi formaliai veikiančias demokratines institucijas nesilaiko tam tikrų liberalioms demokratijoms būdingų standartų ir laikomos tik dalinai laisvomis. Tai tokios šalys kaip Kolumbija, Šri Lanka, Salvadoras ar Gvatemala.
Tačiau būdingiausia trečiojo pasaulio šalių politinė sistema yra nedemokratinė – oligarchija, karinė diktatūra arba absoliutinė monarchija. Galime pastebėti, kad kai kurios šalys, kurios bandė pereiti prie tam tikrų demokratinių politinės valdžios formavimo formų, pvz., Alžyras, grįžo prie ankstesnių autoritarinių modelių daugiausia dėl valdančiosios grupuotės baimės, kad demokratija atneš suirutę arba islamistų įsigalėjimą (tai ypač būdinga musulmoniškoms šalims).
Šalia to, kad valstybės valdymas paprastai yra nedemokratinis, trečiojo pasaulio šalims paprastai prikišama ir tai, kad jos neturi efektyviai funkcionuojančių valdžios institucijų, o ir esamos yra paralyžuotos korupcijos.
Kadangi daugelis „trečiojo pasaulio šalių“ po išsivadavimo iš kolonializmo valstybinę valdžią formavo dažniausiai ne rinkimų keliu arba per vienpartinius rinkimus, šioms valstybėms reikėjo surasti kitus būdus kaip užtikrinti savo legitimaciją. Išvaduotojų iš kolonializmo aureolė laikui bėgant blėso ir politinės legitimacijos trūkumą buvo bandoma kompensuoti įvairių slaptųjų tarnybų veikla. Kartu augo armijos ir įvairių saugumo struktūrų vaidmuo, ir ne tik autoritariniuose-kariniuose režimuose. Armijos vaidmuo neapsiribojo vien gynybos funkcijomis, bet buvo svarbus užimtumo faktorius, be to tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo ištisas ūkio šakas nuo maisto pramonės iki ginklų gamybos (ypatingai tokiose valstybėse kaip Egiptas, Irakas ir [[Sirija]]).
[[Category:Politologija]]
[[bg:Трети свят]]
[[ca:Tercer Món]]
[[da:Den tredje verden]]
[[de:Dritte Welt]]
[[el:Χώρες του Τρίτου Κόσμου]]
[[en:Third World]]
[[eo:Tria mondo]]
[[es:Tercer mundo]]
[[fr:Tiers monde]]
[[he:העולם השלישי]]
[[hu:Harmadik világ]]
[[id:Dunia Ketiga]]
[[it:Terzo Mondo]]
[[ja:第三世界]]
[[ko:제3세계]]
[[nl:Derde Wereld]]
[[no:Den tredje verden]]
[[pl:Trzeci Świat]]
[[pt:Terceiro Mundo]]
[[ru:Третий мир]]
[[sk:Tretí svet]]
[[sv:Tredje världen]]
[[ur:تیسری دنیا]]
[[zh:第三世界]]
JEeeeeeeeeeeeeeeeeee gaidyyyyyyyysssssss
| 