17:34, 1 birželio 2012 versija taisyti 212.117.23.209 (aptarimas) →‎Žymūs žmonės ← Prieš tai darytas keitimas		19:03, 3 birželio 2012 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 14: }} {{kiti}} '''Šeštokai''' – miestelis [[Lazdijų rajonas\|Lazdijų rajone]], 2 km piečiau kelio [[Alytus]]-[[Kalvarija]], netoli sienos su [[Lenkija]]. [[Šeštokų seniūnija\|Seniūnijos]] centras.▼ ▲'''Šeštokai''' – miestelis [[Lazdijų rajonas\|Lazdijų rajone]], 2 km piečiau kelio [[Alytus]]-[[Kalvarija]], netoli sienos su [[Lenkija]]. [[Šeštokų seniūnija\|Seniūnijos]] centras. Stovi [[Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia]] (nuo [[1924]] m.), veikia [[Šeštokų vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-67067).▼ ▲Stovi [[Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia]] (nuo [[1924]] m.), veikia [[Šeštokų vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-67067). Šeštokuose yra geležinkelio stotis, kurioje susieina dvi – [[1435 mm vėžė\|1435 milimetrų]] ir [[1520 mm vėžė\|1520 milimetrų]] pločio [[geležinkelio vėžės]], todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp [[Baltijos valstybės\|Baltijos valstybių]] ir į vakarus esančių [[ES\|Europos Sąjungos]] šalių.▼ ▲Šeštokuose yra geležinkelio stotis, kurioje susieina dvi – [[1435 mm vėžė\|1435 ~~milimetrų~~mm]] ir [[1520 mm vėžė\|1520 ~~milimetrų~~mm]] pločio [[geležinkelio vėžės]], todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp [[Baltijos valstybės\|Baltijos valstybių]] ir į vakarus esančių [[ES\|Europos Sąjungos]] šalių. == Istorija == XIX a. pabaigoje nutiestas Varėnos-Suvalkų geležinkelis, apie [[1895]] m. pastatyta geležinkelio stotis. Iki XX a. buvo [[Šeštokų dvaras]]. [[1920]] m. lenkams okupavus [[Vilniaus kraštas\|Vilniją]], Varėnos-Suvalkų geležinkelis nebeteko reikšmės, kadangi jo dalis buvo už [[Lietuvos-Lenkijos ~~demarkacinė~~demarkacinės ~~linija~~linijos\|demarkacinės linijos]]. Dėl to [[1921]]–[[1923]] m. nutiestas Kazlų Rūdos-Šeštokų geležinkelis, prijungęs Varėnos-Suvalkų ruožą. [[1939]] m. Šeštokuose gyveno 500 gyventojų. Žmones gydė privatus medicinos gydytojas, buvo vaistinė, paštas, pradinė mokykla, pieninė, kelios krautuvės, veikė kooperatyvas „Dzūkija“ (vėliau „Ąžuolas“), smulkaus kredito, žemės ūkio draugijos. Sovietmečiu buvo „Jaunosios gvardijos“ [[Kolūkis\|kolūkio]] gyvenvietė, greta įkurta [[Biruta\|Birutės (Birutos)]] gyvenvietė. [[2002]] m. patvirtintas [[Šeštokų herbas]]. {{adm eilutė 34 ⟶ 35: === Pavadinimo kilmė === Maždaug iki [[1920]] m. miestelis buvo žinomas kaip ''Šeštakavas''. {{išnaša\|http://lithuanianphilately.com/postal-history/sestakavas.html}} Yra daug [[legenda\|legendų]], aiškinančių miestelio vardo kilmę. * Į Šeštokų žemes buvo galima patekti tik per klampias pelkes, todėl dvaro kumečiams buvo pasiūlyta persikelti į šias žemes ir ten įsikurti. Atsiradę tik šeši kumečiai, panorę ten gyventi. Taip esą atsiradęs kaimo pavadinimas – Šeštokai. * Senesni miestelio gyventojai pasakoja ir tokią legendą, jog esą senais laikais Samanyne (taip vadinama šalia miestelio esanti pieva, prieš melioraciją buvusi pelkė) kovėsi lietuviai ir [[kryžiuočiai]]. Vienas kryžiuotis smigdamas į pelkę sušuko: „Šešta kovo!“. Nuo to laiko ir likę Šeštakavas (Šeštokai). eilutė 44 ⟶ 45: Keletas Šeštokų miestelio gyventojų pasakoja ir padavimus, pagal kuriuos esą ir kilo pavadinimas. Galbūt šie pasakojimai istoriškai tiksliai ir nepaaiškina miestelio vardo kilmės, tačiau miestelio gyventojų kūryba yra autentiška ir unikali. * Pasak ponios Stefos Gurevičienės (g. [[1924]] m.), kartą vykęs mūšis, kur dabar yra Šeštokų miestelis. Vienai armijai vadovavo karvedys, kurio pavardė buvo Šeštokas. Mūšio metu jis žuvo. Kareiviai nenorėdami, kad jis būtų užmirštas, prašė žmonių kaimą pavadinti vado pavarde. * Pasak Juozo Adomaičio (jau miręs) toje vietoje, kur dabar yra Šeštokai, anksčiau buvo dvaras. Jame gyveno ponas pavarde Šeštokas. Jis buvo žiaurus ir labai skriaudė savo darbininkus, todėl žmonės jį prakeikė: „Kad jis prasmegtų skradžiai žemę!“ Trenkė perkūnas ir visas dvaras drauge su ponu sudegė. Nuo to laiko ši vietovė vadinama Šeštokais. eilutė 53 ⟶ 54: == Gyventojai == {{dem\|kolon=3\|till=900\|inc=100\|incmin=20 \|1970\|856\|r1970=~~<ref name="MLTE">{{MLTE\|3\|384\|\|Šeštokai}}</ref>~~ \|1987\|823\|r1987=<ref name="TLE">{{TLE\|4\|173\|\|Šeštokai}}</ref> \|2001\|755 eilutė 59 ⟶ 60: == Žymūs žmonės == * ~~Šeštokuose~~ [[~~1871]]~~Antanas ~~m. [[birželio 13~~Milukas]] ~~d. gimė~~(1871–1943), [[JAV lietuviai\|JAV lietuvių]] kunigas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas~~, publicistas, kritikas [[Antanas Milukas]],~~ * ~~[[1940]]~~Vytautas m.Juozas ~~[[gruodžio~~Uzdila ~~7]]~~(g. d1940 m. –), profesorius ~~[[Vytautas Juozas Uzdila]].~~ * [[Dalia Milukaitė-Buragienė]] (g. 1949 m.), gydytoja, poetė * [[1949]] m. [[kovo 10]] d. – poetė ir gydytoja [[Dalia Milukaitė-Buragienė]]. == Šaltiniai == eilutė 67 ⟶ 68: == Literatūra == * {{ML\|3\|191\|Šeštokai}}▼ * Šeštokai XX amžiuje: kraštas ir žmonės: mokslinė monografija (sud. Juozas Vytautas Uzdila) – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. – 313 p.: iliustr. – ISBN 9955-20-045-6 == Nuorodos == ▲* {{ML\|3\|191\|Šeštokai}} {{ltunavigacija \|C=ŠEŠTOKAI

Šeštokai: Skirtumas tarp puslapio versijų