Ginučiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 15:
}}
 
'''Ginučiai'''  – [[gatvinis kaimas]] [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajone]], [[Aukštaitijos nacionalinis parkas|Aukštaitijos nacionaliniame parke]], tarp [[Almajas|Almajo]] ir [[Sravinaitis|Sravinaičio]] ežerų bei [[Srovė (upė)|Srovės]] upelio. Seniūnaitijos centras. Kaimą supa [[Linkmenys|Linkmenų]] miškas. Stūkso [[Ginučių piliakalnis]] (IX–XII a. archeologijos paminklas, ant kurio galbūt stovėjusi [[Linkmenų pilis]]). Yra paštas (LT-30027), maisto prekių parduotuvė, [http://gaideliusodyba.ten.lt/ „Gaidelių sodyba“] kaimo turizmo reikmėms. Ant kalvos yra kaimo kapinaitės.
 
{{Aukštaitijos NP}}
 
Yra senas ąžuolynas, vietos gyventojų vadinamas giria. Veikia [[vandens malūnas]] (pastatytas [[1870]]  m.)  – svarbus turistinis objektas ir saugomas technikos paminklas, kuriame išlikusi visa autentiška įranga, yra ir nedidelė [[duona]]i kepti naudotų įrankių ekspozicija. Malūnas veikė iki [[1968]]  m., [[1978]]  m. nacionalinio parko iniciatyva restauruotas (perstatytos sienos ir perdengtas stogas), o [[1985]]  m.  – rekonstruotas. Jame veikia malūnininkystės muziejus.
 
Išvystytas kaimo turizmas, vandens pramogos, nutiestas pėsčiųjų kelias į [[Palūšė|Palūšę]]. Netoli kaimo stūkso [[Ladakalnis]].
 
== Gamta ir geografija ==
{{ltunavigacija
|C=''Ginučiai''
Eilutė 36:
}}
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:GinuciaiCastlehill001.JPG|thumb|left|[[Ginučių piliakalnis]]]]
 
Manoma, kad ant Ginučių piliakalnio stovėjo [[Linkmenų pilis]], kurią kryžiuočiai sunaikino [[1373]]  m. Kaimas minimas nuo [[1554]]  m.
 
Prieš [[1905]]  m. Ginučių dvarponis J. Gimžauskas sumanė nusavinti malūną, priklausiusi (kaip ir visos paupės pievos) kaimo bendruomenei. Jau buvo perėmęs iš valstiečių beveik visas girnas, tačiau iš 55 kiemų susirinkę kaimo vyrai pareiškė: „Pasiimk malūną, bet vandens negausi“. Naktį keli vyrai upelio dugne sukalė aštrius kuolus, kaimynai priveržė velėnų, rąstų, šakų, akmenų, sukasė pylimą ir nukreipė kita  – [[Srovė (upė)|Srovės upelio]] kryptimi. Malūnas liko stovėti prie dumblinos balos. Atvažiavę žandarai iš Švenčionių suėmė vyrus ir jų talkininkus, teisme iškelta byla, tačiau ją ponas pralaimėjo ir malūnas atiteko kaimui.
 
Sovietmečiu buvo [[kolūkio centrinė gyvenvietė]], veikė vandens malūnas, pradinė mokykla, medicinos punktas, lentpjūvė. [[1962]]  m. atidaryta biblioteka. [[1998]]–[[2003]]  m. veikė Ginučių girininkija (2901 ha).
 
{{adm2|3}}
Eilutė 53:
{{adme}}
 
=== Pavadinimo kilmė ===
 
Kaimo vardas tikriausiai kilęs nuo veiksmažodžio ''ginti''  – šių vietų gynimo svarbą netiesiogiai paliudija greta esantis [[Ginučių piliakalnis]].
 
== Legendos ==
 
Pasakojama, kad Ginučių malūnas garsėjęs jame gyvenusių velnių išmonėmis. Kartais jie atvežtus malti grūdus išpildavę iš maišų, kartais tamsią naktį lauke kieno nors arklį nujodydavę. Bet jau seniai iš malūno kažkur išsidanginę.
 
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=54|till=250|inc=50|incmin=10
|1870|66
|1923|225
|1959|206|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|565||Ginučiai}}</ref>
|1970|192
|1977|157|r1977=<ref name="LTE">{{LTE|4|100||Ginučiai}}</ref>
|1979|130
|1985|118|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|1|622||Ginučiai}}</ref>
|2001|69}}