Žagarės antrasis piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Žagarės piliakalnis su gyvenviete''', ''Raktuvės Kalnas'' (registro kodas iki [[2005]]  m. [[balandžio 19]] d. A596KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV184)  – [[piliakalnis]] [[Joniškio rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Žagarė]]s, [[Žagarės seniūnija]]. Pasiekiamas nuo Žagarės centro Raktuvės gatve važiuojant į [[Minčaičiai|Minčaičius]], už 700  m dešinėje.

Piliakalnis įrengtas [[Švėtė]]s dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų  – pietvakarių kryptimi, 70x30  m dydžio. Vakarinėje papėdėje, atrodo, buvęs griovys. Šlaitai 6­-7  m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas nuo [[XIX a.]] vidurio jame laidojant mirusius, aikštelės centre pastačius medinę koplyčią. Nesuardytas išliko tik šiaurinis šlaitas. Piliakalnis [[1998]]-–[[1999]]  m. tvarkytas šalinant dėl kapų atsiradusias erozijas. Šlaituose auga paskiri lapuočiai.<ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975  m. t. 2 p.186 (Nr. 842) </ref>

Piliakalnio pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1997  m., kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, kaulinis verpstukas.

Latvių archeologas [[Augustas Bilenšteinas]] pirmasis 1892  m. Žagarės piliakalnyje identifikavo buvus Raktės pilį. Piliakalnį [[1966]]  m. žvalgė [[Žeimelis|Žeimelio]] kraštotyrininkai, jų radinius saugo [[Žeimelio vidurinė mokykla|Žeimelio vidurinės mokyklos]] muziejus. Žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]]  m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - – [[XIII a.]]

[[1999]]  m. [[Ernestas Vasiliauskas]] piliakalnio aikštelėje ir šiauriniame šlaite ištyrė 44,9  m² dydžio plotą, aptiko iki 2,1  m storio kultūrinį sluoksnį su lipdyta ir žiesta [[keramika]], įtvirtinimų liekanomis, įvairiais dirbiniais. Sluoksnyje išsiskyrė 3 horizontai. Ankstyvajame rasta tik lipdytos keramikos, kaulinis smeigtukas, gyvulių kaulų. Virš jo buvo sluoksnis su sudegusiais rąstais, tarp kurių rasta žiestos keramikos, akmeninė liejimo forma. Viršutiniame sluoksnyje aptikta smulkių [[žalvaris|žalvarinių]] papuošalų fragmentų, [[geležis|geležinių]] peilių, lipdytos ir žiestos keramikos.

Piliakalnyje stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilis ''Raktė'' ({{de|Ratten, Racken, Rakel, Racketen}}, kurią [[Livonijos ordinas]] užėmė ir sudegino [[1272]]  m. vėlyvą pavasarį. Po to pilis, matyt, buvo atstatyta, nes [[1284]]-–[[1285]]  m. į ją atsikėlė Ordino spaudimo neatlaikę žiemgaliai iš [[Tervetės pilis|Tervetės pilies]]. [[1289]]  m. žiemą Ordinas staigiu puolimu puolė Raktę, užėmė jos papilį, kur užgrobė nemažai turto. Kitas tris dienas jie bandė pulti pilį, tačiau neįstengė jos užimti, nes piliakalnio šlaitai buvo padengti ledu. Vis dėlto tais pačiais metais žiemgaliai buvo priversti palikti pilį ir pasitraukti į paskutinį prieglobstį savo žemėse [[Kalnelio piliakalnis|Sidabrę]]. Raktę sudegino Heilingenbergo (Ordino pilis [[Tervetė]]je) komtūras ir ji nebeatstatyta.

* Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991  m., p 18.

* Ozols J. Die vor - – und frühgeschichtlichen Burgen Semgalens. Bonn, 1971. p. 26 (Nr. 15)

* Stepiņš P. Lietuvos Žiemgalos piliakalniai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. 229-231229–231.

* Vasiliauskas E. Žvalgomieji tyrinėjimai Raktuvės (Žagarės) piliakalnyje 1999  m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 134–138.