}}
'''Gėluva''' – [[kaimas]] [[Raseinių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Ariogalos seniūnija|Ariogalos seniūnijoje]], 4 km į pietryčius nuo [[Ariogala|Ariogalos]], šalia automagistralės {{A1}}, kairiajame [[Dubysa|Dubysos]] krante. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, išlikęs [[Gėluvos dvaras]].
== Istorija ==
Kaimo pietrytinėje dalyje yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios [[Gėluvos piliakalnis]], dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra [[Gėluvos kapinynas]].
[[1578]] m. minimas Gėluvos dvaras. Gėluvoje [[1611]] m. pastatyta [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] bažnyčia ir mokykla, tapę religinių kovų objektu. [[1620]] m. katalikai, kuriems vadovavo vyskupas [[Stanislovas Kiška]], sudegino bažnyčią. Apie [[1670]] m. bažnyčia atstatyta, bet [[1677]] m. katalikų vėl sudeginta. [[1692]] m. minimas Gėluvos dvaras, buvęs [[Ariogalos pavietas|Ariogalos paviete]].
[[1738]] m. Gėluva gavo savaitinio turgaus privilegiją. [[1866]] m. Gėluvoje buvo katalikų [[koplyčia]], vėliau ji sunyko.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo [[1948]] m. – Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. [[1950]]-–[[1992]] m. Ariogalos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, ūkio administracija buvo įsikūrusi dvaro rūmuose. [[1960]] m. įsteigta pradžios mokykla, medicinos punktas, biblioteka.
Kaimo lauke išarta keletas senovės Romos [[Markas Aurelijus|Marko Aurelijaus]] monetų.<ref>''Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIIII–XIII a.'', Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.</ref>
Kaime yra medžio apdirbimo, medienos briketų gamybos įmonės, mėsos cechas. {{šaltinis|{{VLE|VI|517||Gėluva}}}}
|