Berberinis liūtas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Berberinis liūtas''' ({{la|Panthera leo leo}}), ''atlasinis liūtas'', ''nubinis liūtas'' - – išnykęs [[liūtas|liūto]] (''Panthera leo'') [[porūšis]]. Manoma, kad Europos [[zoologijos sodas|zoologijos soduose]] yra apie 40, o kituose pasaulio zoologijos soduose - – dar beveik šimtas liūtų, turinčių berberinių liūtų kraujo.

Anksčiau berberinių liūtų arealas apėmė [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afriką]] nuo [[Marokas|Maroko]] iki [[Egiptas|Egipto]]. Paskutinis žinomas laukinis berberinis liūtas buvo nušautas [[Atlaso kalnai|Atlaso kalnuose]] 1922  m.<ref name=CAP>{{cite book |editor=Nowell K, Jackson P |title= Wild Cats: Status Survey and Conservation Action Plan|url=http://carnivoractionplans1.free.fr/wildcats.pdf |format=PDF |year=1996 |publisher=IUCN/SSC Cat Specialist Group |location= Gland, Switzerland|language= |isbn=2-8317-0045-0 |pages= 17–21|chapter= Panthera Leo}}</ref> Buvo manoma, kad nelaisvėje berberiniai liūtai irgi yra išnykę. Tačiau zoologijos soduose ir [[cirkas|cirkuose]] paskutiniais metais aptikta daug liūtų, kurie galbūt yra berberinių liūtų palikuonys, bet tai nėra įrodyta.

Berberiniai liūtai buvo laikomi sunkiausiu dabartinių liūtų porūšiu. Pagal paskaičiavimus jų patinai [[svoris|svėrė]] 200-272&nbsp;200–272 kg, o patelės – - 120-180&nbsp;120–180 kg. Kiti ekspertai mano, kad šios reikšmės yra gerokai padidintos, ir kad berberiniai liūtai savo mase panašūs į Rytų Afrikos liūtus.<ref>Patterson, Bruce D. 2004. The Lions of Tsavo: Exploring the Legacy of Africa'sAfrica’s Notorious Man-eaters. McGraw-Hill Professional. 2004. 324 pp. (See page 110) ISBN 0-07-136333-5</ref>

Berberinis liūtas pasižymėjo tankiais tamsiais karčiais[[karčiai]]s, kurie apėmė ir krūtinę, siekė pilvą.<ref>[http://www.apus.ru/site.xp/054051050124050048053050056.html Лев атласский]</ref> Dėl įspūdingų karčių berberinių liūtų kailis buvo laikomas puikiu trofėjumi.

Viduramžiais [[Londono Taueris|Londono Tauerio]] žvėryne laikyti liūtai buvo berberiniai liūtai. Tai rodo 1937  m. Taueryje iškastų dviejų gerai išlikusių liūtų [[kaukolė|kaukolių]] DNR analizė.<ref name="BBC News">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/7311134.stm|title=Tower's royal lions 'from Africa'|date=2008-03-25|agency=BBC|accessdate=2009-07-26}}</ref>

Radioaktyviosios anglies metodas parodė, kad tiedu liūtai žuvo 1280-13851280–1385 ir 1420-1480 1420–1480 m. Manoma, kad civilizacijų vystymasis palei Nilą ir [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalyje]] II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje sustabdė genetinius mainus, ir berberinių liūtų populiacija pasidarė izoliuota. Berberiniai liūtai toliau gyveno dabartinėje Libijoje, Tunise, Alžyre ir Maroke iki maždaug 1900  m.<ref name="BBC News"/>

XIX a. ir XX a pradžioje berberinius liūtus dažnai laikydavo viešbučių ir cirkų žvėrynuose. 1835  m. Tauerio žvėryno liūtus hercogo Velingtono įsakymu perkėlė į Londono Zoologijos sodą, kur buvo tinkamesnės žvėrių laikymo sąlygos. Garsus grynakraujis berberinis liūtas vardu ''Sultonas'' 1896  m. gyveno Londono zoologijos sode.