Dzongas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: zh:宗 (建筑) |
|||
Eilutė 1:
[[
[[
[[
[[
[[
[[
[[
'''Dzongas''' ({{bo|རྫོང་}}, ''rDzong'')
== Funkcijos ==
Dzongai pasižymi ypač daugialypėmis funkcijomis. Nors pirminė jų paskirtis yra gynybinė, jie taip pat naudojami kaip pagrindiniai religiniai, administraciniai ir socialiniai centrai. Dzongai visada turi dviejų tipų patalpas: viena jų dalis skiriama karinėms ir administracinėms funkcijoms, o kita
Taikos metu buvo naudojama daugiausia religinė dzongų funkcija. Jie tapdavo bendruomenės susibūrimo vieta, čia būdavo švenčiamos kasmetinės šventės. Karo metu vietos bendruomenė čia slėpdavosi nuo priešo.
Eilutė 17:
== Architektūriniai ypatumai ==
Tradiciškai dzongai statomi be išankstinių brėžinių, o dzongo vietą, dydį, išsidėstymą
=== Padėtis ir išorė ===
Dzongų architektūra labai stipriai įtakota vietinių, o taip pat gretimų kultūrų ([[Indijos kultūra|indų]], [[kinų kultūra|kinų]]) tradicijų.
eilutė 23 ⟶ 24:
Vietinė įtaka reiškiasi per pačią pastato formą. Kaip ir kasdieniniams Tibeto gyvenamiesiems pastatams, jiems būdinga siaurėjanti į viršų forma, masyvios sienos. Dzongai tradiciškai statomi iš akmenų ir dažomi baltai. Aplink visą perimetrą per sienų vidurį nupiešiama raudona juosta (''kemar''), kartais su auksiniais skrituliais. Dėl gynybinių tikslų apačioje beveik nėra [[langas|langų]], jie susikaupę viršutinėje pastato dalyje. Dzongų [[durys]] nedidelės, bet labai sunkios, medinės, kaustytos geležimi.
Kiniška ir indiška (nepalietiška) įtaka reiškiasi pirmiausia [[stogas|stogų]] formoje: stogai yra lenkti, neretai sudedami keli stogai vienas ant kito mažėjančia tvarka. Stogai yra statomi iš [[kietmedis|kietmedžio]] ir [[bambukas|bambuko]], tradiciškai nenaudojami vinys. Kraigas labai gausiai dekoruojamas. Stoguose buvo paliekamos ertmės, taip sukuriant vėdinamą pastogę. Tradiciškai stogai būdavo dengiami [[čerpės|čerpėmis]], bet pastaruoju metu jas pakeičia skardiniai lakštai ir yra labai nedaug
Dzongams buvo parenkama strategiškai tinkama vieta, dažniausiai kalvos viršūnėje, kad būtų lengviau stebėti priešą. Tuo atveju, jeigu dzongas būdavo pastatomas žemiau (pvz., Rimpungo dzongas [[Paras|Pare]]), prie jo ant kalvos būdavo statomas atskiras stebėjimo bokštas (''ta dzong''). Tik keletas dzongų (pvz., [[Punaka|Punakoje]]) stovi visiškoje lygumoje, tačiau tuo atveju jie yra apsaugoti upių.
=== Vidus ===
Dzongų viduje yra nedengtas [[kiemas]], aplink kurį išsidėstę administracinės ir religinės paskirties patalpos. Kiemo viduryje dažniausiai stovi pagrindinė dzongo [[šventykla]], kuri neretai būna gerokai išlindusi į viršų ir naudojama kaip stebėjimo bokštas ar citadelė (''utse'').
Kiemas dažniausiai dalijamas į dvi dalis, kurių viena buvo skiriama vienuoliams ir religinėms reikmėms, o kita
▲Kiemas dažniausiai dalijamas į dvi dalis, kurių viena buvo skiriama vienuoliams ir religinėms reikmėms, o kita - administracinėms. Po dzongu būdavo gilūs ir šali rūsiai sudėti krašto gyventojų [[duoklė|duoklę]], kuri buvo nešama produktais. Šiuos produktus naudodavo valdytojas, bet jie buvo reikalingi ir karo atveju, kad gyventojai, užsidarę tvirtovėje, galėtų pramisti<ref>[http://www.thlib.org/static/reprints/jbs/JBS_05_02.pdf Amundsen, Ingun B., On Bhutanese and Tibetan Dzongs in Journal of Bhutan Studies Volume 5, Winter 2001. p. 8-41]</ref>.
== Dzongų istorija ==
=== Tibeto dzongai ===
Dzongų prototipai buvo Tibeto gynybiniai bokštai, kurie minimi jau Kinijos [[Han dinastija|Han dinastijos]] šaltiniuose. Jų pavyzdžių beveik nėra išlikę, išskyrus keletoje vietų aptinkamus labai primityvius
Dzongai, kurių statybos tradicijos prasidėjo apie XI a., Tibetui suskilus į atskiras [[Tibeto kunigaikštystės|kunigaikštystes]], susiformavo įtakojami tiek gynybinių bokštų, tiek kharų. Seniausias jų pavadinimas buvo tikriausiai indiškos kilmės '''phodrang''' (''pho brang''). Juos statydavo atskirų valstybėlių kunigaikščiai ir pirmiausia naudojo gynybinei paskirčiai.
1354
Tačiau Tibete dzongai niekada neįgijo tokios pasaulietinės ir dvasinės valdžios vienovės, kaip Butane. Dzongai čia buvo laikomi pirmiausia administraciniais-kariniais statiniais, o religinę funkciją turėjo vienuolynai (''gompa'')<ref>[http://www.thlib.org/static/reprints/jbs/JBS_05_02.pdf Amundsen, Ingun B., On Bhutanese and Tibetan Dzongs in Journal of Bhutan Studies Volume 5, Winter 2001. p. 8-41]</ref>.
1950
=== Butano dzongai ===
Yra duomenų, kad dzongai Butano teritorijoje statyti ir iki XVII a., ir juos nuo XIII a. statė Lhapa sektos atstovai, kurie tuo metu paėmė valdžią vakarų Butane.
Tikrasis dzongų statybos suklestėjimas buvo valdant [[šabdrungai|šabdrungams]]
Iš viso skaičiuojama, kad Butanas turi 16 istorinių dzongų:
{|
|
# [[Džakaras]]: Džakaro dzongas (XVI a./1897
# [[Čukha]]: Čukhos dzongas
# [[Gasa]]: Traši Thongmoen dzongas (1648
# [[Haa]]: Vangčuk Lo dzongas (1895
# [[Lhuncė]]: Lhundrupo Rinčhencės dzongas (apie 1451
# [[Mongaras]]: Žongaro dzongas
# [[Paras]]: Rimpungo dzongas (1644
# [[Pemagačelis]]: Pemagačelio dzongas
|
<ol start="9">
<li>[[Punaka]]: Pungtang Dečen phodrangas (1631
<li> Simtokha: Sanga Zabdoen phodrangas (1629
<li>[[Timpu]]: Trašičho dzongas (1641
<li>[[Trašigangas]]: Trašigango dzongas (1648
<li>[[Trašijangcė]]: Trašijangcės dzongas
<li>[[Trongsa]]: Druk Mindžur Čhokhor Rabtencės dzongas (1647
<li>[[Vangdue Phodrangas]]: Vangdue Phodrango dzongas (1639
<li>[[Žemgangas]]: Dečen Jangcės dzongas (1655
</ol>
|}
== Nuorodos ==
|