14:19, 11 kovo 2012 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymo bandymai ← Prieš tai darytas keitimas		11:19, 1 birželio 2012 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Parazitines erkes.JPG\|thumb\|right\|260px\|Parazitinės erkės užpuolusios [[bronzinukas\|bronzinuką]] (''Cetonia aurata'')]] [[Vaizdas:Parasitismus.jpg\|thumb\|right\|260px\|Parazitizmas]] '''Parazitizmas''' (~~graikiškai ''~~{{gr\|παρασσυτισμός''}}) – dviejų [[rūšis\|rūšių]] organizmų [[antagonizmas\|antagonistinė]] [[simbiozė\|sugyvenimo forma]], kai vienas organizmas ([[parazitas]]) gyvena ir minta ant kito ar kitame organizme („šeimininke“) ir sukelia jo funkcijų susilpnėjimą ar žūtį. Parazitizmas artimas [[plėšra]]i, nes poveikis „šeimininkui“ yra panašus. Parazitai – visi [[virusas\|virusai]], kai kurios [[bakterija\|bakterijos]] ir [[grybas\|grybai]] (pvz., [[ragangrybiečiai]]). Yra net [[parazitiniai augalai\|parazitinių aukštesnių augalų]], gyvenančių ant kitų [[Augalai\|augalų]] (pvz., [[brantas]], [[džioveklė]]). Daugelis vienaląsčių, [[kirmėlė\|kirmėlių]] ir [[nariuotakojai\|nariuotakojų]] gyvena parazitiškai. == Parazitizmo istorija == Parazitizmo atsiradimas apima ilgą [[evoliucija\|evoliucijos]] tarpsnį. Galbūt kai kurie [[gyvūnas\|gyvūnai]] pradėjo parazituoti atsitiktinai patekę į kitų gyvūnų organizmą, kur rado palankias sąlygas. Čia jie yra aprūpinti maistu, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Dėl to daugelio parazitų sandara supaprastėjo, susiredukavo arba visai išnyko kai kurie [[organas\|organai]]. Tačiau parazitai turi gerai išvystytą [[dauginimosi sistema\|dauginimosi sistemą]], kuri užtikrina jų išlikimą net ir nepalankiomis sąlygomis. Be to jie nepaprastai vislūs. Veikiant [[gamtinė atranka\|gamtinei atrankai]], išgyvena tik tie parazitai, kurie sugeba intensyviai daugintis, nes daug [[gemalas\|gemalų]] neišgyvena dėl šeimininkų kaitos. Be to, [[helmintas\|helmintų]] kiaušiniai ir [[pirmuonis\|pirmuonių]] [[cista\|cistos]] gana atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms. Parazitai turi gerai išvystytus prisitvirtinimo organus: [[siurbikė]]s – siurbtukus, [[kaspinuotis\|kaspinuočiai]] – siurbtukus, kabliukus, botrijas, kai kurie parazitiniai [[nariuotakojai]] – kibias galūnes ir t. t. == Skirstymas == Eilutė 24: Parazitas savo šeimininką veikia įvairiai. Visų pirma būdamas jo kūne paveikia jį mechaniškai. Pavyzdžiui, [[echinokokas\|echinokoko]] pūslė spaudžia organus ir trukdo jų funkcijas. Kaspinuočiai ir [[askaridė]]s gali sukelti [[žarna\|žarnų]] nepraeinamumą. [[kepeninė siurbikė\|Kepeninės siurbikės]] ir askaridės gali užkimšti [[tulžis\|tulžies]] latakus ir sukelti mechaninę [[gelta\|geltą]]. Sunaudodami dalį savo šeimininko suvirškinto maisto, parazitai gali jį labai nualinti ar apnuodyti organzimą nuodingomis cheminėmis medžiagomis – [[toksinas\|toksinais]]. Be to, kai kurie parazitai, nualindami šeimininko organizmą, sudaro palankias sąlygas kitiems patogeniniams organizmams veistis. == Kitos parazitizmo formos == Parazitas gali naudoti šeimininko grobį. Parazitizmo forma, kai parazitas pavagia šeimininko sugautą ar sumedžiotą grobį vadinamas ''kleptoparazitizmu''. Taip pat parazitas šeimininką gali naudoti kaip transporto priemonę, kiaušinių perėjimui ir jauniklių auginimui (pvz., [[gegutė]]s - – [[lizdinis parazitizmas]]). == Nuorodos ==

Parazitizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų