Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

276 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
?<!-- Kristalinė gardelė -->|
?<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}
'''Anglis''' (''Carbonium'')  – [[chemija|cheminis]] [[periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] elementas, žymimas '''C''', eilės numeris 6.
 
Atomų masė 12,01115. Išorinių [[elektronas|elektronų]] konfigūracija 2s²2p². Oksidacijos laipsnis junginiuose +2, +4, -4. Stabilūs [[izotopas|izotopai]] <sup>12</sup>C (98,892 %) ir <sup>13</sup>C (1,108 %). [[Kosminiai spinduliai]] dalį atmosferos [[Azotas|azoto]] paverčia radioaktyviu anglies izotopu <sup>14</sup>C (pusamžis[[pusėjimo trukmė]] 5730 metų). Izotopo <sup>12</sup>C masės <sup>1</sup> / <sub>12</sub> dalis  – cheminių elementų atomų masės [[Molis (vienetas)|vienetas]]. Anglis sudaro 0,023 % Žemės plutos masės. Organinių junginių pavidalu anglies yra visų gyvųjų organizmų audiniuose, [[Akmens anglis|akmens]] ir [[Rusvoji anglis|rusvosiose anglyse]], [[durpės]]e, [[nafta|naftoje]], [[gamtinės dujos|gamtinėse dujose]]. 0,03 % (pagal tūrį) atmosferos sudaro [[anglies dioksidas]] CO<sub>2</sub>. Anglies yra gamtiniuose metalų karbonatuose ([[klintis|klintyje]], [[kreida (uoliena)|kreidoje]], [[marmuras|marmure]], [[dolomitas|dolomite]], [[magnezitas|magnezite]]).
 
== Charakteristikos ==
Yra 5 anglies alotropinės atmainos: amorfinė anglis, [[grafitas]], [[deimantas]] , [[fulerenas]] ir sintetinė  – [[karbinas]]. Amorfinė anglis  suodžiai[[Suodžiai (pigmentas)|suodžiai]] – juodi milteliai; grafitas  – pilkai juodos spalvos [[kristalas|kristalai]], sistema heksagonalinė, kietumas 1, tankis 2230 kg/m³. Deimantas  – bespalviai skaidrūs kristalai, sistema kubinė, kietumas 10, tankis 3510 kg/m³. Aukštoje temperatūroje (apie 1500&nbsp;°C) deimantas ir grafitas virsta karbinu.
 
Visų anglies modifikacijų lydymosi temperatūra 3500–3700&nbsp;°C. Anglis  – nemetalas. Tirpsta išlydytuose metaluose, pvz., [[Geležis|geležyje]], [[Kobaltas|kobalte]], [[Nikelis|nikelyje]]. Degdama sudaro [[anglies dioksidas|anglies dioksidą]] (jei deguonies netrūksta) ir [[anglies monoksidas|anglies monoksidą]] (jei deguonies trūksta). Kaitinama su metalais ar jų oksidais, sudaro karbidus; pvz., iš anglies ir aliuminio oksido gaunamas aliuminio karbidas: 9C + 2Al<sub>2</sub>O<sub>3</sub> → Al<sub>4</sub>C<sub>3</sub> + 6CO. Aukštoje temperatūroje jungiasi su [[Halogenas|halogenais]] (pvz., su [[Chloras|chloru]] sudaro [[anglies tetra-chloridątetrachloridas|anglies tetrachloridą]] CCl<sub>4</sub>), siera ir kitais elementais. Anglies yra visuose organiniuose junginiuose. Didžiausios organiniu junginių grupės yra [[angliavandeniliai]] ir [[angliavandeniai]]. Anglies atomai gali sudaryti linijines, šakotas grandines ir žiedus, prie kurių prisijungę [[Vandenilis|vandenilio]], [[Deguonis|deguonies]] ir kitų elementų atomai. Šiose grandinėse anglies atomų jungtys yra viengubos, dvigubos ir trigubos. Dvigubas jungtis turinčios molekulės linkusios stambėti (polimerizuotis)  – susidaro stambiamolekuliai junginiai.
 
== Panaudojimas ==
Anglis ir jos gamtiniai junginiai  – svarbus energijos šaltinis ir chemijos pramonės [[žaliava]]. Iš [[Grafitas|grafito]] daromi [[elektrodas|elektrodai]], gaunamos raketinių variklių antierozinėsantikorozinės dangos, grafito plastikai, juo futeruojama cheminė aparatūra. Labai grynu dirbtiniu grafitu atominiuose reaktoriuose lėtinami neutronai. Šlifuoti [[Deimantas|deimantai]] vartojami [[papuošalas|papuošalams]]. Iš deimanto gaminamos gręžimo įrankių karūnėlėsvainikėliai. Suodžiai vartojami [[guma|gumos]] gamyboje kaip užpildas.
 
== Istorija ==
Didelės molekulinės masės anglies junginiai evoliucijos metu sudarė [[Abiogenezė|gyvybės atsiradimo]] Žemėje pamatą. Augalų [[ląstelė]]s geba asimiliuoti atmosferos anglies dioksidą. Iš šio gebėjimo atsirado [[chemosintezė]], fotoredukcija ir [[fotosintezė]].
 
== Biologinė reikšmė ==
Augaluose anglis sudaro 42-45 % sausosios masės, gyvūnuose 0,1-26 % gyvosios masės. Tos pačios rūšies organizmuose anglies kiekis priklauso nuo lyties, amžiaus, vystymosi stadijos ir kitų sąlygų. Svarbiausias žaliųjų augalų anglies šaltinis (95-98 %) yra atmosferos anglies dioksidas, gyvūnų - – augalų susintetinti organiniai anglies junginiai. Žuvus organizmams, didžioji jų kūno dalis virsta anglies dioksidu. Dalis augalų asimiliuotos anglies ilgainiui virsta [[Durpės|durpėmis]], [[akmens anglis|akmens anglimis]], [[nafta]], [[Dujos|dujomis]], dirvos [[Humusas|humusu]], [[sapropelis|sapropeliu]]. Be stabiliosios anglies <sup>12</sup>C, augaluose kaupiasi ir radioaktyvioji <sup>14</sup>C. Su maistu ji patenka į gyvūnų ir žmogaus organizmą. Radioaktyviosios anglies kiekis augalų ir gyvūnų liekanose rodo, kada jie gyveno. Radioaktyvioji anglis naudojama fotosintezei, medžiagų kitimui ir apytakai organizme tirti. [[Bakterija|Bakterijų]], [[Virusas|virusų]], [[Vabzdžiai|vabzdžių]] žymėjimas radioaktyviąja anglimi padeda tirti jų [[biologija|biologiją]], kovoti su ligų sukėlėjais, augalų ir gyvūnų [[kenkėjas|kenkėjais]].
 
{{Vikižodynas|anglis|no=T}}
34 231

pakeitimas