Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 205 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.3) (robotas Pridedama: vi:Łomża)
|PL=53|PM=10|PS=0|IL=22|IM=05|IS=0
|vaivadija = Palenkės
|valsčius = Lomžos
|įkurtas = IX-X a.
|vadovotitulas = Meras |vadovas =Jerzy Brzeziński
|gyventojumetai = 20072010 |gyventoju = 6303663221
|plotas = 32.67
|altitudė = 95
[[Vaizdas:Łomża Port rzeczny 1912.jpg|thumb|260px|Lomžos upių uostas 1912 m.]]
[[Vaizdas:Łomża Stary Rynek (1) 1912.jpg|thumb|260px|Miesto turgus 1912 m.]]
[[Vaizdas:Twierdza Łomża 1914Farna.pngjpg|thumb|260px|Lomžos''Farna'' gynybiniai įtvirtinimai 1914 m.pėsčiųjų alėja]]
[[Vaizdas:Łomża PałacBiskupi.jpg|thumb|260px|Vyskupo rūmai]]
[[Vaizdas:Łomża Ratusz.jpg|thumb|260px|Miesto rotušė ]]
[[Vaizdas:Łomża WięzienieGubernialne.jpg|thumb|260px|Buvęs gubernijos kalėjimas ]]
[[Vaizdas:Łomża Browar.jpg|thumb|260px|Alaus darykla]]
[[Vaizdas:Łomża Kamieniczki.jpg|thumb|260px|Turgaus aikštė]]
'''Lomža''' ({{pl|Łomża}}) – miestas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Narevas|Narevo]] ir [[Lomžička|Lomžičkos]] upių pakrantėje, 81 km nuo [[Balstogė]]s. Miesto savivaldybės centras. 63,1 tūkst. gyventojų (2007 m.). Kultūros centras: Šiuolaikinio meno galerija, filharmonija, miesto biblioteka, regioniniai ir miesto kultūros namai, Šiaurės Mazovijos muziejus, Katalikiškas centras, ''Lėlės ir aktoriaus teatras''. Leidžiami trys laikraščiai: ''Gazeta Współczesna'', ''Głos Katolicki'', ''Kontakty''. Laidas transliuoja radijo stotys ''Eska Łomża'', ''RMF MAXXX Łomża'', ''Nadzieja''. Narevo pakrantėse įsteigtas ''Lomžos kraštovaizdžio parkas''.
[[Vaizdas:Łomża..JPG|thumb|260px|Kosciuškos aikštė]]
'''Lomža''' ({{pl|Łomża}}, {{la|Lompza}}, {{be|Ломжа}}, {{de|Lomscha}}, {{yi|Lomsza}}) – [[miestas]] šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Narevas|Narevo]] ir [[Lomžička (upė)|Lomžičkos]] upių pakrantėje, 81 km į vakarus nuo [[Balstogė]]s ir 150 km į šaurės rytus nuo [[Varšuva|Varšuvos]]. [[Lomžos apskritis|Lomžos apskrities]] centras. Mieste įsikūrusi [[Lomžos valsčius|Lomžos valsčiaus]] administracija. Miestas įsikūręs [[Lomžos tarpupis|Lomžos tarpupyje]] 125 m aukštyje virš jūros lygio. Narevo pakrantėse įsteigtas [[Lomžos Narevo upės slėnio kraštovaizdžio parkas]].
 
== Istorija ==
Nuo [[X a.]] iki [[1526]] m. priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. [[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi [[Lomžos pilis]] (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu ''[[Stara Lomža|Senosios Lomžos'']] kaimu. Ten jau [[IX a.]] stovėjo pilis, kuri buvo [[Lomžos žemės|Lomžos žemių]] centras ir kurią [[XI a.]] jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau – [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], [[Naugardas (Lenkija)|Naugardo]], [[Ružanas|Ružano]], [[Pultuskas|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. [[XII a.]] [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie [[1250 m.]] Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje – gretimame ''[[Šuras|Šure'']] (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km NarvosNarevo upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' [[1392]] m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai [[1410]] m. buvo suteiktos prapijinėsparapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu ''Lomža''. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis – ''Šv. Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie [[1009]] m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės.
 
[[1418]] m. [[birželio 15]] d. Mazovijos kunigaikštis [[Janušas I Senasis]] Lomžai suteikiamossuteikė [[Kulmo teisė|Kulmo miesto teisėsteises]] ir pradėtas naudoti [[Lomžos miesto herbas]]. [[1504]] m. miestą ir aplinkines žemes ima valdyti Mazovijos kunigaikštienė [[Ona Radvilaitė]]. Tuo[[1504]]-[[1525]] metum. pradedama statytistatoma svarbiausia miesto šventovė – dabartinė [[Lomžos Šv. Arkangelo Mykolo katedra]]. Nuo [[1526]] m. Lomža tampa karališku miestu, turinčiu dvi pilis: vieną ''Šure'', o kitą miesto teritorijoje. Pilyse dažnai lankosi tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. Klesti prekyba, įvairios prekės pasiekia turgavietę upe, o taip pat sausumos keliais – Narevo krantus jungia šeši tiltai. Nuo [[1529]] m. iki [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] [[Mazovijos vaivadija (1529-1795)|Mazovijos vaivadijai]]. [[XVI a.]] viduryje mieste gyveno apie 3300 gyventojų. Nuo [[1569]] m. iki [[1795]] m. buvo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Didžiosios Lenkijos provincija|Didžiosios Lenkijos provincijos]] [[Mazovijos vaivadija (1529-1795)|Mazovijos vaivadijos]] valdose.
 
[[XVII a.]] atnešė karus, gaisrus, ligų epidemijas. Amžiaus pabaigoje Lomžoje teliko 300 gyventojų. Ne ką geresnis buvo ir [[XVIII a.]] amžius. [[1794]] m. miestą užima [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenė, Lomža privalo mokėti didelius mokesčius, kontribuciją. Mieste apsigyvena žydai. Nuo [[1795]] m. iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]]. [[1806]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekia 6000. Nuo [[1807]] m. iki [[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė]]s [[Lomžos departamentas|Lomžos departamentui]]. Nuo [[1816]] m. iki [[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, nuo [[1837]] m. iki [[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, nuo [[1867]] m. iki [[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i. [[Varšuvos kunigaikštystė]]s laikais Lomžamiestas buvo [[Lomžos departamentas|Lomžos departamento]] (kuriam buvo pavaldi ir [[Kalvarijos apskritis]]) centru, vėliau susikurusioje [[Lenkijos karalystė]]je – apskrities centru. [[1815]] m. Lomža tapo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijos]], vėliau [[Augustavo gubernijosgubernija|Augustavo gubernijos]] sostine. Apie [[1815]] m. pastatyta [[Lomžos Senoji sinagoga]]. [[1831]] m. kilo [[1831 m. sukilimas|sukilimas]], pasipriešinimą [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenei]] organizavo [[Juozas Godlevskis]]. Postūmį miestui vystytis suteikė per Lomžą nutiestas vienas svarbiausių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] plentų: [[Sankt Peterburgas]]-[[Varšuva]]. [[1823]] m. pastatyta [[Lomžos rotušė]]. Mieste atsirado cukraus fabrikas, alaus darykla, rotušė, paštas, sinagoga, teismo rūmai. [[1842]] m. pastatyta [[Lomžos Mažoji sinagoga]]. Nuo [[1867]] m. [[Lomžos gubernija|Lomžos gubernijos]] centras. [[1868]] m. [[vasario 17]] d. pradėtas naudoti [[Lomžos gubernijos herbas]]. [[1878]]-[[1889]] m. pastatyta [[Lomžos Didžioji sinagoga]].
 
1912[[1896]]-[[1914]] m. miestą apsupo kariniai įtvirtinimai, buvo statomi ir įrengiamistatoma [[Fortas|fortaiLomžos tvirtovė]] – [[RusijaRusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[caras]] ruošėsi galimam karui su [[VokietijaVokietijos imperija]]. Nuo [[1914]] m. iki [[1919]] m. priklausė [[Vokietijos imperija]]i. [[1915]] m. [[sausio 1]] d. įkurta [[Łomża (geležinkelio stotis)|Łomża geležinkelio stotis]]. [[Pirmasis pasaulinis karas]] atnešė suirutę ir nuosmukį, o [[1920]] m. miestas gynėsi nuo puolusios [[Raudonoji armija|RaudonojiRaudonosios armijos]]. [[1919]]-[[1939]] m. priklausė [[Lenkija|Lenkijos]] [[Balstogės vaivadija|tarpukario Balstogės vaivadijai]]. Nepriklausomos Lenkijos laikais miestas pamažu augo, [[1939]] m. jame gyveno jau 27 000 gyventojų, apie pusę jų sudarė žydai. [[1939]] m. [[rugsėjo 7]]-[[rugsėjo 10|10]] d. įvyko [[Lomžos mūšis]] tarp Lenkijos ir Vokietijos kariuomenių. [[1939]]–[[1941]] m. priklausė [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]], [[Baltarusijos TSR]], [[Balstogės sritis (1939-1941)|Balstogės srities]], [[Lomžos rajonas|Lomžos rajonui]]. [[1941]]-[[1944]] m. priklausė [[Trečiasis Reichas|Trečiajo reicho]] [[Balstogės sritis (1941-1945)|Balstogės sričiai]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] žuvo 60 % lomžiečių, sunaikinta 70 % pastaų. Miesto centro atstatymas po karo užtruko daugiau kaip 20 metų, bet šiandien Lomža gali pagrįstai didžiuotis atgimusiais architektūros paminklais. [[1945]]-[[1975]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)|Balstogės vaivadijai]].
 
1975–1998[[1975]]–[[1998]] m. Lomžamiestas buvo [[Lomžos vaivadija|Lomžos vaivadijos]] centru, augo miestiečių skaičius: pastatytas naujas daugiabučių mikrorajonas ''Południe'', prijungtas ''Łomżyca'' rajonas, kuriame vyrauja privatūs namai. [[1995]] m. [[gruodžio 20]] d. pradėta naudoti [[Lomžos miesto vėliava]]. [[XX a.]] pab. – [[XXI a.]] pr. miestiečių mažėjo, nemažai lomžiečių išvyko uždarbiauti į Vakarų valstybes.
 
==Religija==
== Vyskupijos centras ==
 
Vyskupija įkurta 1925 m. gruodžio 28 d., ji apėmė ir lietuviškas Seinų krašto prapijas. Pirmuoju vyskupu buvo [[Romualdas Jalbžykovskis]](1925-26), vėliau vyskupijai vadovavo Česlovas Falkovskis (1949-69), Mikalojus Sasinovskis (1970-82), Juliušas Paetzas (1982-96), Stanislovas Stefanekas (nuo 1996 m.). Nuo 1992 m. kovo 25 d. vyskupijos ribos pasikeitė, lietuviškos parapijos priklauso [[Elko vyskupija]]i.
=== Vyskupijos centras ===
 
[[Lomžos vyskupija]] įkurta [[1925]] m. [[gruodžio 28]] d., ji apėmė ir lietuviškas Seinų krašto prapijas. Pirmuoju vyskupu buvo [[Romualdas Jalbžykovskis]] (1925-26), vėliau vyskupijai vadovavo Česlovas Falkovskis (1949-69), Mikalojus Sasinovskis (1970-82), Juliušas Paetzas (1982-96), Stanislovas Stefanekas (nuo 1996 m.). Nuo [[1992]] m. [[kovo 25]] d. vyskupijos ribos pasikeitė, lietuviškos parapijos priklauso [[Luko vyskupija]]i. Mieste įsikūrę [[Lomžos Šv. Archangelo Mykolo dekanatas]] ir [[Lomžos Šv. Brunono dekanatas]].
 
===Katalikų parapijos===
 
* [[Lomžos Šv. Čenstakavos parapija]];
* [[Lomžos Dievo Gailestingumo parapija]];
* [[Lomžos Šv. Archangelo Mykolo parapija]];
* [[Lomžos Šv. Dievo Motinos parapija]];
* [[Lomžos Šv. Kryžiaus parapija]];
* [[Lomžos Šv. Brunono Kverfurtiečio parapija]];
* [[Lomžos Šv. Kristaus Kūno parapija]];
* [[Lomžos Šv. Andžejaus Bobolo parapija]].
 
== Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas ==
1991 m. mieste lankėsi [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[Popiežius]] [[Jonas Paulius II]]. Susitikti su juo buvo atvykę tikintieji iš visos Lenkijos (tame tarpe ir keli tūkstančiai vietos lietuvių), taip pat apie 16 000 piligrimų iš Lietuvos. Birželio 4 d. prie statomos ''Dievo Gailestingumo bažnyčios'', dalyvaujant 200 000 susirinkusiųjų, popiežius aukojo [[Šventosios Mišios|Šv. Mišias]], vėliau sveikino besimeldžiusius ir lietuviškai.
 
[[1991]] m. mieste lankėsi [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[Popiežius]] [[Jonas Paulius II]]. Susitikti su juo buvo atvykę tikintieji iš visos Lenkijos (tame tarpe ir keli tūkstančiai vietos lietuvių), taip pat apie 16 000 piligrimų iš Lietuvos. [[Birželio 4]] d. prie statomos ''Dievo Gailestingumo bažnyčios'', dalyvaujant 200 000 susirinkusiųjų, popiežius aukojo [[Šventosios Mišios|Šv. Mišias]], vėliau sveikino besimeldžiusius ir lietuviškai.
Birželio 5 d. ''Šv. Arkangelo Mykolo katedroje'' atvykusiems iš Lietuvos Popiežius surengė priėmimą. Be maldininkų dalyvavo ir Lietuvos vyriausybinė delegacija, vadovaujama [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] Pirmininko pavaduotojo [[Česlovas Stankevičius|Česlovo Stankevičiaus]]. Po kardinolo [[Vincentas Sladkevičius|Vincentas Sladkevičiaus]] pasveikinimo Popiežius pasakė kalbą lietuviškai. Buvo aukojamos Šv. Mišios, giedojo [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus Arkikatedros bazilikos]] Didysis choras (vadovas [[Leonas Pranulis]]). <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/kristus/20060331/4-1.html Zigmas Tamakauskas. Širdies dovana] </ref> Tą pačią dieną Jonas Paulius II aplankė miesto Aukštąją kunigų seminariją.
 
[[Birželio 5]] d. ''Šv. Arkangelo Mykolo katedroje'' atvykusiems iš Lietuvos Popiežius surengė priėmimą. Be maldininkų dalyvavo ir Lietuvos vyriausybinė delegacija, vadovaujama [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] Pirmininko pavaduotojo [[Česlovas Stankevičius|Česlovo Stankevičiaus]]. Po kardinolo [[Vincentas Sladkevičius|Vincentas Sladkevičiaus]] pasveikinimo Popiežius pasakė kalbą lietuviškai. Buvo aukojamos Šv. Mišios, giedojo [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus Arkikatedros bazilikos]] Didysis choras (vadovas [[Leonas Pranulis]]). <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/kristus/20060331/4-1.html Zigmas Tamakauskas. Širdies dovana] </ref> Tą pačią dieną Jonas Paulius II aplankė miesto Aukštąją kunigų seminariją.
 
== Švietimas ==
1609 m. mieste atsidarė mokyklėlė – [[Pultuskas|Pultusko]] jėzuitų kolegijos filialas, o po trijų metųji ji tapo savarankiška. 1638 m. jai vadovavo [[Andrius Bobola]], vėliau paskelbtas katalikų šventuoju. Mokslas šioje jėzuitų kolegijoje buvo nemokamas, veikė mokyklos choras, teatras, biblioteka, neturtingiems moksleiviams suteikiamas bendrabutis. Nuo 1644 m. pradėta mokyti [[Retorika|retorikos]], tuo pačiu auklėtiniams buvo suteikiamas vidurinis išsilavinimas. Poetiką ir retoriką dėstė ir Vilniaus universiteto auklėtinis filosofas [[Jokūbas Rakašas]]. Kolegijai vadovavo kitas žymus Lietuvos filosofas [[Kazimieras Juraga-Giedraitis]], joje mokėsi ir būsimasis [[VU|Vilniaus universiteto]] [[rektorius]] [[Jonas Juraga-Giedraitis]].
 
[[1609]] m. mieste atsidarė mokyklėlė – [[Pultuskas|Pultusko]] jėzuitų kolegijos filialas, o po trijų metų ji ji tapo savarankiška. [[1638]] m. jai vadovavo [[Andrius Bobola]], vėliau paskelbtas katalikų šventuoju. Mokslas šioje jėzuitų kolegijoje buvo nemokamas, veikė mokyklos choras, teatras, biblioteka, neturtingiems moksleiviams suteikiamas bendrabutis. Nuo [[1644]] m. pradėta mokyti [[Retorika|retorikos]], tuo pačiu auklėtiniams buvo suteikiamas vidurinis išsilavinimas. Poetiką ir retoriką dėstė ir Vilniaus universiteto auklėtinis filosofas [[Jokūbas Rakašas]]. Kolegijai vadovavo kitas žymus Lietuvos filosofas [[Kazimieras Juraga-Giedraitis]], joje mokėsi ir būsimasis [[VU|Vilniaus universiteto]] [[rektorius]] [[Jonas Juraga-Giedraitis]].
Didikė Ieva Šembekova paskyrė pinigų naujam pastatui ir 1741 m. pradėta naujos mūrinės mokyklos pastato statybą. Darbai vyko lėtai, 1748-49 m. kolegiją lankęs būsimasis [[LDK]] žemėlapių kūrėjas [[Jonas Nepreckis]] per pamokas sedėjo dar senajame mediniame pastate. 1771 m. į dar nebaigtą mokyklą atėjo mokyti [[pijorai]]. Jų vadovavimo laikotarpiu (1774–1807) mokykla sustiprėjo, ji tapo viso pavieto švietimo įstaiga, į kurią mokytis buvo priimami vaikai su pradiniu išsilavinimu. Pijorų mokykloje mokėsi ir Lietuvos teisės istorikas [[Ignas Danilevičius]], [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] pirmasis rektorius [[Voiciechas Šveikovskis]].
 
Didikė Ieva Šembekova paskyrė pinigų naujam pastatui ir [[1741]] m. pradėta naujos mūrinės mokyklos pastato statybą. Darbai vyko lėtai, [[1748]]-[[1749]] m. kolegiją lankęs būsimasis [[LDK]] žemėlapių kūrėjas [[Jonas Nepreckis]] per pamokas sedėjo dar senajame mediniame pastate. [[1771]] m. į dar nebaigtą mokyklą atėjo mokyti [[pijorai]]. Jų vadovavimo laikotarpiu (1774–1807) mokykla sustiprėjo, ji tapo viso pavieto švietimo įstaiga, į kurią mokytis buvo priimami vaikai su pradiniu išsilavinimu. Pijorų mokykloje mokėsi ir Lietuvos teisės istorikas [[Ignas Danilevičius]], [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] pirmasis rektorius [[Voiciechas Šveikovskis]].
1794 m. Lomžą užima [[Rytprūsiai|prūsai]], 1807 m. mokykla iškeliama į [[Seinai|Seinus]], o jos pastate įsikuria [[Lomžos departamentas|Lomžos departamento]] administracija. 1815 m. mokykla gražinama į Lomžą, kartu su ja į miestą pervažiuoja ir vienas iš mokinių, būsimasis [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] vadovas [[Simonas Konarskis]]. 1839 m. mokykla pervadinta į ''Gubernijos gimnaziją'', kurioje buvo dėstoma pagal tipinę [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] programą. 1850 m. ji visai uždaroma, o jos vietoje buvo atidaryta penkiaklasė ''Apskrities mokykla''.
 
[[1794]] m. Lomžą užima [[Rytprūsiai|prūsai]], [[1807]] m. mokykla iškeliama į [[Seinai|Seinus]], o jos pastate įsikuria [[Lomžos departamentas|Lomžos departamento]] administracija. [[1815]] m. mokykla gražinama į Lomžą, kartu su ja į miestą pervažiuoja ir vienas iš mokinių, būsimasis [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] vadovas [[Simonas Konarskis]]. [[1839]] m. mokykla pervadinta į ''Gubernijos gimnaziją'', kurioje buvo dėstoma pagal tipinę [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] programą. [[1850]] m. ji visai uždaroma, o jos vietoje buvo atidaryta penkiaklasė ''Apskrities mokykla''.
1862 m. mokyklos bazėje įkuriama septynių klasių ''Lomžos gubernijos berniukų gimnazija''. Netrukus prasidėjo [[1863 m. sukilimas]] ir po jo įsigalėjusi [[rusifikacija]]. 1900 m. pastatytas naujas kapitalinis gimnazijos pastatas, o 1905 m. kilo gimnazistų riaušės. Moksleiviai reikalavo demokratinių permainų gimnazijos gyvenime, įvesti lenkų kalbos ir istorijos dėstymą. Nepatenkintieji paliko gimnaziją ir toliau mokslus tęsė kaimyninėje ''Komercijos mokykloje''.
 
[[1862]] m. mokyklos bazėje įkuriama septynių klasių ''Lomžos gubernijos berniukų gimnazija''. Netrukus prasidėjo [[1863 m. sukilimas]] ir po jo įsigalėjusi [[rusifikacija]]. [[1900]] m. pastatytas naujas kapitalinis gimnazijos pastatas, o [[1905]] m. kilo gimnazistų riaušės. Moksleiviai reikalavo demokratinių permainų gimnazijos gyvenime, įvesti lenkų kalbos ir istorijos dėstymą. Nepatenkintieji paliko gimnaziją ir toliau mokslus tęsė kaimyninėje ''Komercijos mokykloje''.
Šioje ''Gubernijos gimnazijoje'' įvairiu laiku mokėsi ir lietuviai: poetas [[Bronius Laucevičius-Vargšas]], chorvedys [[Viktoras Žadeika]], kompozitorius [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. Joje vidurinį išsilavinimą įgijo ir žinomos Lenkijos asmenybės: arkivyskupas kardinolas [[Stefanas Višinskis]], profesoriai [[Bohdanas Viniarskis]], [[Adrianas Kšižanovskis]], generolas [[Liudvikas Miroslavskis]]. Įsikūrus nepriklausomai Lenkijos valstybei, gimnazijai suteiktas [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vardas, o po 1999 m. mokyklų reformos jos dabartinis pavadinimas – ''Lomžos Tado Kosciuškos vardo gimnazija ir licėjus''. 2009 m. įvykusiame Lenkijos vidurinių mokyklų reitingavime ji užėmė 31 vietą šalyje.
 
Šioje ''Gubernijos gimnazijoje'' įvairiu laiku mokėsi ir lietuviai: poetas [[Bronius Laucevičius-Vargšas]], chorvedys [[Viktoras Žadeika]], kompozitorius [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. Joje vidurinį išsilavinimą įgijo ir žinomos Lenkijos asmenybės: arkivyskupas kardinolas [[Stefanas Višinskis]], profesoriai [[Bohdanas Viniarskis]], [[Adrianas Kšižanovskis]], generolas [[Liudvikas Miroslavskis]]. Įsikūrus nepriklausomai Lenkijos valstybei, gimnazijai suteiktas [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vardas, o po [[1999]] m. mokyklų reformos jos dabartinis pavadinimas – ''Lomžos Tado Kosciuškos vardo gimnazija ir licėjus''. [[2009]] m. įvykusiame Lenkijos vidurinių mokyklų reitingavime ji užėmė 31 vietą šalyje.
1919 m., kaip atsvara Seinuose įkurtai lietuviškai [[Seinų kunigų seminarija|kunigų seminarijai]], mieste įsteigiama lenkiška kunigų seminarija. Iniciatoriumi buvo vyskupas [[Romualdas Jalbžykovskis]] (vėliau tapęs aukštu Vilniaus katalikų dvasininku), prokuristu dirbo kunigas [[Vytautas Baliukevičius]]. Seminarija ruošė dvasininkus visai tuometinei [[Lomžos vyskupija]]i. Už tariamai lietuvišką veiklą iš jos buvo pašalintas klierikas [[Alfonsas Jurkevičius]], vėliau baigęs [[Vroclavas|Vroclavo]] kunigų seminariją ir tapęs [[prelatas|prelatu]]. 1991 m. seminariją aplankė Romos popiežius [[Jonas Paulius II]], tam įvykiui atminti pastatytas paminklas, o pati mokykla pavadinta ''Lomžos Jono Pauliaus II vardo Aukštoji dvasinė seminarija''.
 
[[1919]] m., kaip atsvara Seinuose įkurtai lietuviškai [[Seinų kunigų seminarija|kunigų seminarijai]], mieste įsteigiama lenkiška kunigų seminarija. Iniciatoriumi buvo vyskupas [[Romualdas Jalbžykovskis]] (vėliau tapęs aukštu Vilniaus katalikų dvasininku), prokuristu dirbo kunigas [[Vytautas Baliukevičius]]. Seminarija ruošė dvasininkus visai tuometinei [[Lomžos vyskupija]]i. Už tariamai lietuvišką veiklą iš jos buvo pašalintas klierikas [[Alfonsas Jurkevičius]], vėliau baigęs [[Vroclavas|Vroclavo]] kunigų seminariją ir tapęs [[prelatas|prelatu]]. [[1991]] m. seminariją aplankė Romos popiežius [[Jonas Paulius II]], tam įvykiui atminti pastatytas paminklas, o pati mokykla pavadinta ''Lomžos Jono Pauliaus II vardo Aukštoji dvasinė seminarija''.
2009 m. veikė dešimt pagrindinių mokyklų, devynios gimnazijos, devyni licėjai, o taip pat Auštoji informatikos ir verslo mokykla, Balstogės Politechnikos instituto filialas, Pedagoginė kalbų kolegija, Aukštoji žemės ūkio verslo mokykla, Jono Pauliaus II v. Aukštoji dvasinė seminarija, Aukštoji verslo mokykla.
 
[[2009]] m. veikė dešimt pagrindinių mokyklų, devynios gimnazijos, devyni licėjai, o taip pat Auštoji informatikos ir verslo mokykla, Balstogės Politechnikos instituto filialas, Pedagoginė kalbų kolegija, Aukštoji žemės ūkio verslo mokykla, Jono Pauliaus II v. Aukštoji dvasinė seminarija, Aukštoji verslo mokykla.
 
== Lietuviai ==
[[1871]] m., po tremties [[Rusija|Rusijos]] [[Penzos gubernija|Penzos gubernijoje]], Lomžoje leista apsigyventi žinomam [[Užnemunė]]s rašytojui ir švietėjui [[Antanas Tatarė|Antanui Tatarei]]. Savo paskutinius metus (mirė 1889 m.) jis praleido seserų [[benediktinai|benediktinių]] vienuolyne, buvo palaidotas miesto kapinėse (kapo vieta nežinoma).
 
Lomžos vyskupijos bažnyčiose pastoracinį darbą dirbo nemažai lietuvių: [[1825]] m. ir [[1861]] m. Lomžos klebonu buvo kun. [[Bonaventūra Butkevičius]], kurį laiką kunigavo būsimasis [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras kun. [[Justinas Staugaitis]], tautosakininkas kun. [[Adolfas Lapinskas]], kun. [[Ignas Čižiauskas]]. Netoli nuo miesto išsidėsčiusiuose kaimuose vikarais tarnavo knygnešys kun. [[Vincas Dargis]], rašytojas kun. [[Juozas Šmulkštys]], politinis veikėjas kun. [[Juozapas Antanavičius]], kompozitorius kun. [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius]]. [[XIX a.]] pab. – [[XX a.]] pr. aplink Lomžą esančiose vietovėse dirbo lietuvių mokytojai Jonas Gūžys, Vincas Budrevičius, Konstantinas Jankauskas, [[Mykolas Jeronimas Krupavičius]], [[Antanas Žmuidzinavičius]]. Lomžos gubernijos kalėjime kurį laiką buvo uždarytas ''Suvalkijos knygnešių karalius'' [[Juozas Kancleris]], kalėjo gydytojas [[Antanas Garmus]], knygnešys [[Juozas Varkala]].
 
[[1905]]-08[[1908]] m. Lomžos priemiestyje Piątnicoje[[Piotnica|Piontnicoje]] mokytojavo žinomas poetas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]], jo nuolatinis pašnekovas buvo PiątnicosPiotnicos klebonas teologijos magistras kun. [[Vincas Aleksandravičius]]. Jie abu dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime]], o grįžę įkūrė Lomžos lietuvių draugiją „Pagalba“. Draugija, jungusi apie 50 narių, organizavo savišalpą, rengdavo tautiškus vakarus ir koncertus. Susirinkusiems dainuodavo lietuvių choras, kurio vadovu buvo klebono brolis, vėliau tapęs žinomu kompozitoriumi, [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. (Savamokslis chorvedys po Lomžos gimnazijos baigimo kurį laiką dainavimo paslapčių sėmėsi miesto chore ''[[Liutnia]]'').
 
[[1906]] m. Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis surinko keletą pareiškimų ir nuvyko į [[Kaunas|Kauną]], pas mokyklų direktorių Lebedincevą su prašymu leisti lietuviams mokytojams dirbti [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]]. Jam tarpininkavo buvęs Lomžos mokyklų direktorius Turau. Leidimas buvo gautas, bet prašymo iniciatorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis [[1908]] m. [[gegužės 1]] d. perkeltas į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po to Lomžos lietuvių draugija „Pagalba“ pamažu užgeso.
 
[[XX a.]] pradžioje į Lomžą atvažiavo [[Palanga|palangiškiai]] Petronėlė ir Jonas Žemaičiai, kurie įsidarbino stambioje pieninėje, priklausiusioje giminaičiui A. Daukšai. Jų sūnus Jonas mieste baigė pradinę mokyklą, vėliau su tėvais grįžo į gimtinę, tapo karininku ir po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vadovavo [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] pasipriešinimo kovoms. [[2009]] m. [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. <ref> [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/10/atmi_01.html Alfonsas Zubreckas. Partizanų vadas] </ref>
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] mieste gyveno ir mirė Lietuvos vargoninkas ir chorvedys [[Vladislavas Kalinovskis]].
 
==Gyventojai==
 
{{main|Lomžos miesto gyventojų skaičiaus kaita}}
 
Miesto gyventojų skaičiaus kaita nuo [[1939]] metų:
<timeline>
ImageSize = width:800 height:300
PlotArea = left:50 right:20 top:25 bottom:30
TimeAxis = orientation:vertical
AlignBars = late
Colors =
id:linegrey2 value:gray(0.9)
id:linegrey value:gray(0.7)
id:cobar value:rgb(0.2,0.7,0.8)
id:cobar2 value:rgb(0.6,0.9,0.6)
DateFormat = yyyy
Period = from:0 till:70000
ScaleMajor = unit:year increment:10000 start:0 gridcolor:linegrey
ScaleMinor = unit:year increment:2000 start:0 gridcolor:linegrey2
PlotData =
color:cobar width:22 align:left
bar:1939 from:0 till:28000
bar:1946 from:0 till:13772
bar:1950 from:0 till:14839
bar:1955 from:0 till:18818
bar:1960 from:0 till:19876
bar:1965 from:0 till:22564
bar:1970 from:0 till:25800
bar:1975 from:0 till:29006
bar:1980 from:0 till:40813
bar:1985 from:0 till:51155
bar:1990 from:0 till:59335
bar:1995 from:0 till:63338
bar:2001 color:cobar2 from:0 till:65265
bar:2005 from:0 till:63819
bar:2010 from:0 till:63221
PlotData=
textcolor:black fontsize:S
bar:1939 at: 28000 text: 28.000 shift:(-14,5)
bar:1946 at: 13772 text: 13.772 shift:(-17,5)
bar:1950 at: 14839 text: 14.839 shift:(-17,5)
bar:1955 at: 18818 text: 18.818 shift:(-17,5)
bar:1960 at: 19875 text: 19.875 shift:(-17,5)
bar:1965 at: 22564 text: 22.654 shift:(-15,5)
bar:1970 at: 25800 text: 25.800 shift:(-15,5)
bar:1975 at: 29006 text: 29.006 shift:(-15,5)
bar:1980 at: 40813 text: 40.813 shift:(-15,5)
bar:1985 at: 51155 text: 51.155 shift:(-15,5)
bar:1990 at: 59335 text: 59.335 shift:(-15,5)
bar:1995 at: 63338 text: 63.338 shift:(-15,5)
bar:2001 at: 65265 text: 65.265 shift:(-15,5)
bar:2005 at: 63819 text: 63.819 shift:(-15,5)
bar:2010 at: 63221 text: 63.221 shift:(-15,5)
</timeline>
 
==Kultūra==
[[Vaizdas:Łomża Sienkiewicza.jpg|thumb|right|260px|Sinkevičiaus gatvė]]
Kultūros centras: Šiuolaikinio meno galerija, filharmonija, miesto biblioteka, regioniniai ir miesto kultūros namai, Šiaurės Mazovijos muziejus, Katalikiškas centras, ''Lėlės ir aktoriaus teatras''. Leidžiami trys laikraščiai: ''Gazeta Współczesna'', ''Głos Katolicki'', ''Kontakty''. Laidas transliuoja radijo stotys ''Eska Łomża'', ''RMF MAXXX Łomża'', ''Nadzieja''.
 
==Klimatas==
 
Mieste vyrauja [[žemyninis klimatas]].
 
* Vidutinė metinė temperatūra: 7,1 °C;
* Vidutinė liepos mėnesio temperatūra: 17 °C;
* Vidutinė sausio mėnesio temperatūra: -3 °C;
* Vidutinis metinis kritulių kiekis: apie 500 mm;
* Vidutinė drėgmė: 80-82%;
* Sniego dangos trukmė: 50-80 dienų;
* Vegetacijos periodas: apie 200 dienų.
 
== Ūkis ==
[[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png|thumb|left|400px| Tranzitiniai keliai mieste]]
Miestas nuo seno buvo prekybinių, tame tarpe ir vandens, kelių sankryžoje. Šiandiena Lomža kenčia nuo tranzitinio transporto sukeliamo triukšmo ir išmetamų dujų. Nors miesto vadovai stengiasi riboti transporto srautus per Lomžą, bet galimybės tai daryti yra ribotos: aplinkelis bus pradėtas statyti tik 2012–2014 m. Viltis nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto atgijo, kai Lenkijos vyriausybė nusprendė [[Via Baltica]] magistralę tiesti nauju maršrutu, vadinamuoju ''greitkeliu S61'' – investicijų aplinkelio statybai tikimasi sulaukti greičiau. <ref>[http://www.kprm.gov.pl/s.php?doc=2017 3]</ref>
 
[[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png|thumb|right|400px| Tranzitiniai keliai mieste]]
2009 m. mieste kirtosi šie tranzitiniai keliai:
Miestas nuo seno buvo prekybinių, tame tarpe ir vandens, kelių sankryžoje. Šiandiena Lomža kenčia nuo tranzitinio transporto sukeliamo triukšmo ir išmetamų dujų. Nors miesto vadovai stengiasi riboti transporto srautus per Lomžą, bet galimybės tai daryti yra ribotos: aplinkelis bus pradėtas statyti tik [[2012]]–[[2014]] m. Viltis nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto atgijo, kai Lenkijos vyriausybė nusprendė [[Via Baltica]] magistralę tiesti nauju maršrutu, vadinamuoju ''greitkeliu S61'' – investicijų aplinkelio statybai tikimasi sulaukti greičiau. <ref>[http://www.kprm.gov.pl/s.php?doc=2017 3]</ref>
 
[[2009]] m. mieste kirtosi šie tranzitiniai keliai:
 
* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK61.svg|27px|DK61]] [[Varšuva]] – Lomža – [[Augustavas]] – [[Budziskas]] (Via Baltica)
 
== Sportas ==
[[Vaizdas:Stadion Lomza 2011.JPG|thumb|right|260px|Miesto stadionas]]
* [[ŁKS Łomża]] – futbolas
* [[ŁKS 1926 Łomża]] – vyrų futbolo klubas;
* [[Jedynka Łomża]] - moterų tinklinio klubas.
 
== Miestų partnerystė ==
* {{flagicon|Lithuania}} [[Kaunas]], [[Lietuva]]
|}
 
== Architektūra ==
{|
|valign=top|
* [[Lomžos Šv. Arkangelo Mykolo katedra|Šv. arkangeloArkangelo Mykolo ir šv. Jono Krikštytojo katedra]] (1526 m., architektas J. S. Bellotti);
* Šventosios Dvasios bažnyčia (1878 m., archit. F. Novickis);
* [[Lomžos Kapucinų vienuolynas]] (1772 m.) su Sopulingos Dievo Motinos bažnyčia (1789 m.);
* Šv. Kryžiaus koplyčia (1838 m.);
* [[Lomžos Šv. Trejybės soboras]] (1877 m.);
* Rotušė (1822 m.)
* [[Lomžos kunigų seminarija]] (1866 m.);
* Turgaus halė (1823 m., archit. A. Groffe)
* [[Lomžos katedros kapinės]] (1797 m.);
* [[Lomžos rotušė]] (1822 m.);
* Turgaus halė (1823 m., archit. A. Groffe);
* [[Lomžos Senosios žydų kapinės]] (1830 m.);
* [[Lomžos Naujosios žydų kapinės]] (1892 m.).
|valign=top|
* Pašto rūmai (1838 m., archit. L. Joča)
|}
<gallery>
ImageVaizdas:Łomża Katedra(front).jpg|Šv. Arkangelo Mykolo katedra
ImageVaizdas:Łomża Zespół klasztorny OO Kapucynów.jpg|Kapucinų vienuolynas
ImageVaizdas:Łomża PocztaGłówna.jpg|Pašto rūmai
ImageVaizdas:Łomża Sanktuarium Bożego Milosierdzia.jpg|Dievo Gailestingumo bažnyčia
ImageVaizdas:Łomża ILO.jpg|Buvę gimnazijos rūmai
ImageVaizdas:Łomża Zespół klasztorny SS Benedyktynek.jpg|Benediktinių vienuolynas
ImageVaizdas:Łomża Seminarium Duchowne.jpg|Aukštoji kunigų seminarija
ImageVaizdas:PiątnicaŁomża kościółKościół NMP Częstochowskiej.jpg|PiątnicosŠv. Čenstakavos bažnyčia
Vaizdas:Lomza Holycross fc01.jpg|Šv. Kryžiaus bažnyčia
Vaizdas:Łomża Kościół Bożego Ciała.jpg|Šv. Kristaus Kūno bažnyčia
Vaizdas:Łomża Kościół Brunona z Kwerfurtu.jpg|Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia
Vaizdas:Łomża dawna kaplica prawosławna.JPG|Buvusi stačiatikių koplyčia
</gallery>
 
==Nuorodos==
 
* [http://www.lomza.pl/ Miesto tinklalapis (lenk.)];
* [http://www.lomza.friko.pl/ Miesto istorija (lenk.)];
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_V/699 Łomża [[Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas|Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne]], Tom V (Kutowa Wola – Malczyce) z 1884 r. str. 699-704 (lenk.)].
 
== Šaltiniai ==
{{SavStr}}
 
[[Kategorija:Lenkijos miestaiLomža]]
[[Kategorija:Palenkės vaivadijos miestai]]
 
[[ba:Ломжа (ҡала)]]
31 927

pakeitimai