Leonas Prapuolenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: F'o → F’o (2) using AWB
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 38:
1934 m. persikėlė studijuoti į [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įsteigtą Prekybos institutą, kurio baigęs pirmą kursą buvo pašauktas į karo tarnybą pulke, neleidžiant kaip aktyviam opozicijos dalyviui stoti į [[Kauno karo mokykla|Karo mokyklą]]. Leonas Prapuolenis šį sprendimą apskundė teismui, bylą laimėjo ir [[1936]] m. baigė Karo mokyklą atsargos [[Leitenantas|leitenantu]]. Grįžęs į Prekybos mokyklą dalyvavo aktyvistų veikloje, dėl to iš instituto buvo pašalintas, tačiau sudarius koalicinę vyriausybę ir atšaukus represijas buvo grąžintas į [[Šiauliai|Šiaulius]] perkeltą institutą. Jį baigęs persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur [[1939]] m. pabaigoje drauge su dr. [[Adolfas Damušis|Adolfu Damušiu]], dr. [[Pranas Padalskis|Pranu Padalskiu]] ir kitais įsteigė cheminių gaminių fabriką „Gulbė“ ir drauge su Algirdu Sliesoraičiu ėmėsi žygių atskleisti [[VSD|saugumo departamento]] vaidmenį Suvalkijos sukilime.
 
Sovietams okupavus Lietuvą ir [[1940]] m. rugsėjo mėnesį išryškėjus neigiamam vyresnių politikų požiūriui į organizuoto pasipriešinimo veiklą, [[spalio 9]] d. Kaune drauge su A. Damušiu, [[Motiejus Pečiulionis|M. Pečiulioniu]] ir kitais aptarė veiklos būtinumą: sukurti platų pogrindžio penketukų tinklą, palaikant ryšius su [[Vilnius|Vilniaus]] majoro [[Vytautas Bulvičius|Vytauto Bulvičiaus]] organizuota grupe. Leonas Prapuolenis buvo pagrindinis ryšininkas tarp Kauno ir Vilniaus štabų, o Vilniaus štabui žlugus, tapo [[LAF]]'o vadovu ir vykdė LAF’o įgaliotinio prie Laikinosios vyriausybės pareigas. Prasidėjus [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimui]] Leonas Prapuolenis, kaip sukilimo vadas, [[1941]] m. [[birželio 23]] d. ryte, 9 val. 28 min. per sukilėlių užimtą [[Kauno radijo stotisradiofonas|radiofoną]] ir [[Kauno radijo stotis|radijo stotį]] paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos atstatymo deklaraciją.
 
Vokiečiams uždraudus LAF’ą 1941 m. rudenį suimtas, [[gruodžio 19]] d. uždarytas [[Dachau]] [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovykloje]]. [[1942]] m. [[balandžio 7]] d. [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] pastangomis iš lagerio išlaisvintas, perduotas policijos priežiūron [[Miunchenas|Miunchene]] be teisės gyventi Lietuvoje. Nepaisydamas draudimų dalyvavo [[LF]] veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant LF veiklos strategiją. [[1944]] m. rudenį buvo atvykęs į [[Rietavas|Rietavo]] pasitarimą, svarsčiusį tolesnės LF veiklos planus antrosios sovietų okupacijos metu, dalyvavo diskusijose. Bendradarbiavo laikraštyje „[[Į Laisvę]]“. <ref>[[Juozas Brazaitis]]. Vienų vieni. - Vilnius, 1990 m., psl. 61-63, 65, 67, 76, 84, 93, 95, 105, 373, 385, 386, 396</ref>