Martin Heidegger: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
patikslinimai
(12 metų priklausyti partijai, kuri egzistavo 25 metus, - ne toks ir trumpas laikas)
S (patikslinimai)
 
=== Studijos ===
M. Heidegeris susidomėjo filosofija būdamas septyniolikos, kai bažnyčios pastorius davė jam Franco Brentano knygą „Būties prasmių įvairovė pagal Aristotelį“, kuri, nors ir buvo pakankamai sudėtinga, padarė didžiulį įspūdį jaunajam mąstytojui ir prisidėjo prie jo visą gyvenimą trukusių egzistencijos prasmės tyrinėjimų. Filosofui taip pat padarė didžiulę įtaką [[Dostojevskis]], [[Nyčė]], Kierkegaardas[[Kirkegoras]].
 
[[Freiburgo universitetas|Freiburgo universitete]] M. Heideggeris iš pradžių studijavo teologiją, bet po keturių semestrų, susidomėjęs Husserlio idėjomis, pradėjo studijuoti filosofiją (pažymėtina, kad suartėjimas su Husserliu jo filosofijoje nepaliko jokio žymesnio pėdsako).
1922–1928 m. paskirtas Marburgo universiteto profesoriumi, kuriame dėstė ir žavėjo visus neįtikėtinu talentu. Tuo pačiu metu mąstytojas rengė pirmąją savo knygą (daugelis jo publikacijų paremtos paskaitų medžiaga). 1927 m., paskatintas universiteto dekano, jis skubotai, galutinai neužbaigęs, atidavė savo rankraštį publikavimui, pavadindamas „Būtis ir laikas“.
 
1928–1944 m. Heideggeris dėstė Freiburgo universitete, 1933 m. tapo rektoriumi, įstojo į [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|nacių partiją]], 1934 m. rektoriaus pareigybių atsisakė, tačiau (kuriospartijos nariu išbuvo iki [[1945]] m.), 1934 m. rektoriaus pareigybių atsisakė. 1944 m. buvo pašauktas į atsargos kariuomenę.
 
1945–1951 m. Vokietiją okupavusios jėgos dėl sąsajų su nacizmu neleido M. Heideggeriui grįžti ir toliau dėstyti universitete. Išėjęs į pensiją 1952 m. mąstytojas išleido keletą esė ir interpretacijų, susijusių su istorijos filosofija, Nyčės studijomis (1961 m.). Paskutinis jo darbas – „Filosofijos klausimai“ (1969).
9 611

pakeitimų