|
Atlaidų metu iškilmingai švenčiamos [[Šv. Mišios]], einama [[procesija]].
'''Svarbiausios atlaidų taisyklės'''
„Atlaidai yra laikinosios bausmės už [[nuodėme]]s, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas [[Dievo]] akivaizdoje. Jį gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasirengęs [[krikščionis]], tarpininkaujant [[Bažnyčiai]], kuri, būdama atpirkimo vaisių dalytoja, turi galios skirstyti ir suteikti atsilyginimo malonę iš [[Kristaus]] ir Jo šventųjų nuopelnų lobyno” (Indulgentiarum doctrina, 1). „Laikinosios bausmės” sąvoka reiškia laikinas pasekmes pačiam žmogui ar jį supančiam pasauliui. Priimant Atgailos sakramentą, atleidžiamos tik nuodėmės, bet bausmės už nuodėmes nėra visiškai pašalinamos. Maldos, kuriomis Bažnyčia nuo pirmųjų amžių palydėdavo atgailautojus, nuo viduramžių tapo atlaidų praktikos pagrindu.
Atlaidai esti daliniai arba visuotiniai, tai priklauso nuo to, ar laikinąją bausmę už nuodėmes atleidžia iš dalies ar visai. Atlaidus Bažnyčia teikia šiame pasaulyje tik juos laiminčiojo naudai, jų negalima skirti už kitus gyvuosius žmones. Tačiau atlaidai gali būti pritaikomi mirusiesiems užtarimo būdu (plg. EI, 2–3).
Diecezijų vyskupai ir visi jiems teisės nustatyta tvarka prilygstantys nuo savo pareigų ėjimo pradžios turi teisę suteikti dalinius atlaidus savo jurisdikcijos vietovėse ir savo jurisdikcijos asmenims, taip pat teikti savo vyskupijoje popiežiškąjį palaiminimą su visuotiniais atlaidais pagal įsakytą formulę tris kartus per metus didžiųjų jų pačių pasirinktų švenčių metu, nors patys tik dalyvautų iškilmingose Mišiose (plg. EI, 7). Metropolitas gali teikti dalinius atlaidus sufraganinėse vyskupijose, kaip ir savojoje (plg. EI, 8). Visos atlaidų knygos, brošiūros, lapeliai ir kiti panašūs leidiniai su atlaidų sąrašais negali būti spausdinami be vietos ordinaro leidimo (plg. EI, 11; Pastaba: šis straipsnis spausdinamas leidus Vilkaviškio vyskupui J. Žemaičiui MIC). Bet kuria kalba spausdinti autentiškus maldų ir gerų darbų rinkinius, t. y. norint vietos kalba išleisti Enchiridion indulgentiarum reikia Apaštalų Sosto leidimo (plg. EI, 12).
Šventei suteikti atlaidai perkeliami į tą dieną, į kurią teisėtai perkeliama pati šventė (plg. EI, 13). Kuriai nors dienai suteiktus atlaidus, jei įsakyta aplankyti bažnyčią ar koplyčią, galima gauti nuo išvakarių vidudienio iki tos dienos vidurnakčio (plg. EI, 14).
Neprapuola atlaidai, suteikti už bažnyčios aplankymą, jei toji bažnyčia būtų iš pamatų sugriauta, bet per penkiasdešimt metų toje pačioje vietoje bei tuo pačiu titulu vėl atstatyta. Už devocionalijų pamaldų naudojimą suteikti atlaidai prapuola tik tada, kai tos devocionalijos visiškai sunaikinamos arba parduodamos (plg. EI, 16).
Atlaidus laimėti gali kiekvienas pakrikštytas, neekskomunikuotas ir bebaigiąs atlikti įsakytus darbus, esantis be sunkios nuodėmės žmogus. Kad tikintysis, kuriam teisė nedraudžia, galėtų laimėti atlaidus, jis turi turėti bent bendrą intenciją juos gauti ir nustatytu laiku bei sąlygomis atlikti įsakytus darbus (plg. EI, 17).
Visuotinius atlaidus galima laimėti tik vieną kartą per dieną. Mirties valandą tikintysis gali laimėti ir kitus visuotinius atlaidus, nors tą dieną jau būtų vienerius visuotinius atlaidus laimėjęs. Dalinius atlaidus galima laimėti keletą kartų per dieną, nebent būtų įsakmiai kitaip nurodyta (plg. EI, 18).
Visuotiniams atlaidams laimėti reikia įvykdyti atlaidais pažymėtą darbą ir išpildyti tris sąlygas: atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją ir pasimelsti popiežiaus intencija (pasimelsti popiežiaus intencija čia reikia suprasti ne maldą už popiežių, bet maldą ta intencija, kuria kiekvieną mėnesį meldžiasi Šventasis Tėvas). Be to, reikia atsisakyti bet kokio prisirišimo prie bet kurios, kad ir lengvos, nuodėmės (plg. EI, 20, § 1 ir § 3). Jei tokio nusiteikimo trūktų arba būtų nepakankamai išpildomos minėtos sąlygos, pelnomi tik daliniai atlaidai (plg. EI, 20, § 4). Šios trys sąlygos gali būti išpildytos prieš ar po daugiau dienų nuo įsakyto darbo įvykdymo. Tačiau priimti šv. Komuniją ir pasimelsti popiežiaus intencija pritinka tą pačią dieną, kada atliekamas darbas. Vieną kartą atlikus išpažintį, galima gauti daugiau kartų visuotinius atlaidus. Tačiau vieną kartą priėmus šv. Komuniją ir pasimeldus popiežiaus intencija, gaunami tik vieneri visuotiniai atlaidai (plg. EI, 20, § 2). Sąlygos pasimelsti popiežiaus intencija visiškai įvykdomos, jo intencija vieną kartą sukalbėjus „Tėve mūsų” ir „Sveika, Marija”. Tačiau leidžiama sukalbėti ir bet kurią kitą maldą pagal kiekvieno pamaldumą ir nusiteikimą (plg. EI, 20, § 5).
Atlaidus, skirtus už kokią nors maldą, galima gauti sukalbėjus ją bet kuria kalba, tik vertimo tikslumas turi būti patvirtintas Apaštališkosios penitenciarijos arba krašto, kuriame vartojama išverstosios maldos kalba, ordinaro (plg. EI, 22). Atlaidus galima pelnyti sukalbėjus maldą pakaitomis su kitais arba sekant mintimis, kai ją kalba kitas (plg. EI, 23). Nuodėmklausiai gali pakeisti kitu tiek įsakytą darbą, tiek ir sąlygas tiems, kurie teisėtai sukliudyti negali jų įvykdyti (plg. EI, 24).
Be to, vietos ordinaras ar to krašto vyskupai gali savo jurisdikcijos tikintiesiems, gyvenantiems tokiose vietose, kur neįmanoma arba labai sunkiai įmanoma atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją, leisti gauti visuotinius atlaidus be įsakytos išpažinties ir šv. Komunijos. Tačiau tikintieji, esant tokiai situacijai, turi sužadinti tobulą gailestį ir pažadėti pirmai progai pasitaikius tuos sakramentus priimti (plg. EI, 25).
Nebyliai gali gauti viešoms maldoms skirtus atlaidus dalyvaudami toje pačioje vietoje su visais besimeldžiančiais tikinčiaisiais ir savo mintis bei pamaldžius jausmus keldami į Dievą. Privačiose maldose nebyliams pakanka maldas kalbėti mintimis ir ženklais išreikšti arba vien tik akimis sekti (plg. EI, 26).
== Samprata pagal Katekizmą ==
|
