15:28, 26 gegužės 2012 versija taisyti EmausBot (aptarimas \| indėlis) Botai 154 293 keitimai S r2.7.2+) (robotas Pridedama: mk:Брест (Белорусија) ← Prieš tai darytas keitimas		22:29, 29 gegužės 2012 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai S rv Kitas pakeitimas →
Eilutė 20: \|kirč = Brèstas }} [[Vaizdas:Plan of Brest, 1657.jpg\|thumb\|~~left~~200px\|Brestas 1657 m.]]▼ [[Vaizdas:Abłoha Beraścia, 1657.jpg\|thumb\|~~right\|260px~~200px\|Bresto 1657 m. apgultis]]▼ '''Brestas''' (arba '''Brasta''', '''Lietuvos Brasta''', {{be\|Брэст}}, {{ru\|Брест}}) – [[miestas]] [[Muchavecas\|Muchaveco]] ir [[Vakarų Bugas\|Vakarų Bugo]] santakoje, pietvakarių [[Baltarusija\|Baltarusijoje]]; [[Bresto sritis\|Bresto srities]] ir [[Bresto rajonas\|Bresto rajono]] centras. 291 000 gyventojų ([[2001]] m.). == Istorija == Žinomas nuo [[1017]] m. kaip senovės [[Rusia\|Rusios]] [[miestas]] Berestje (''Берестье''), įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje. [[XIX a.]] čia buvo pastatytas Bresto tvirtovės Voluinės bastionas. [[1969]]–[[1981]] m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m [[kultūrinis sluoksnis]], kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie [[XIII a.]] pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje.<ref>{{VLE\|III\|472\|[[Aleksiejus Luchtanas]]\|Brestas (Baltarusija)}}</ref> ▲[[Vaizdas:Plan of Brest, 1657.jpg\|thumb\|left\|Brestas 1657 m.]] Brestas [[XI a.]] pradžioje priklausė [[Turovas\|Turovo]], nuo [[1020]] m. Lenkijos, nuo [[1044]] m. [[Kijevas\|Kijevo]], nuo [[XII a.]] vidurio [[Voluinė]]s kunigaikščiams, apie [[1319]] m. prijungtas prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]]. [[1379]] m. sudegintas kryžiuočių. [[1390]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. Nuo [[XIV a.]] pabaigoje į Brestą kėlęsi [[žydai]] sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomene, kuri iš [[Vytautas\|Vytauto]] gavo privilegiją. Brestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių centru, [[1514]] m. Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms.▼ [[1969]]–[[1981]] m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m [[kultūrinis sluoksnis]], kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie [[XIII a.]] pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje. <ref>{{VLE\|III\|472\|[[Aleksiejus Luchtanas]]\|Brestas (Baltarusija)}}</ref> Nuo [[1413]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] seniūnijos, nuo [[1520]] m. [[Brastos apskrities\|apskrities]], nuo [[1566]] m. [[Brastos vaivadija\|Brastos vaivadijos]] centras. [[1553]]–[[1567]] m. Brastoje veikė [[Mikalojus Radvila Juodasis\|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] įkurta [[evangelikai reformatai\|evangelikų reformatų]] spaustuvė. [[1596]] m. sudaryta [[Brastos bažnytinė unija]]. Mieste [[1653]] m. posėdžiavo [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, [[1605]] m., [[1612]] m. kūrėsi konfederacijos.▼ ▲Brestas [[XI a.]] pradžioje priklausė [[Turovas\|Turovo]], nuo [[1020]] m. Lenkijos, nuo [[1044]] m. [[Kijevas\|Kijevo]], nuo [[XII a.]] vidurio [[Voluinė]]s kunigaikščiams, apie [[1319]] m. prijungtas prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]]. [[1379]] m. sudegintas kryžiuočių. [[1390]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. Nuo [[XIV a.]] pabaigoje į Brestą kėlęsi [[žydai]] sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomene, kuri iš [[Vytautas\|Vytauto]] gavo privilegiją. Brestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių centru, [[1514]] m. Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms. ▲Nuo [[1413]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] seniūnijos, nuo [[1520]] m. [[Brastos apskrities\|apskrities]], nuo [[1566]] m. [[Brastos vaivadija\|Brastos vaivadijos]] centras. [[1553]]–[[1567]] m. Brastoje veikė [[Mikalojus Radvila Juodasis\|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] įkurta [[evangelikai reformatai\|evangelikų reformatų]] spaustuvė. [[1596]] m. sudaryta [[Brastos bažnytinė unija]]. Mieste [[1653]] m. posėdžiavo [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, [[1605]] m., [[1612]] m. kūrėsi konfederacijos. [[1795]] m. per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas\|Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]] miestą užėmė [[Rusijos imperija]] ir Brest Litovsko ({{ru\|Брест-Литовск}}) vardu (taip vadintas nuo [[XVII a.]] pab., [[XIX a.]] pabaigoje – [[XX a.]] pirmosios pusės lietuvių spaudoje – Lietuvos Brasta) tapo apskrities centru. [[1842]] m. baigta statyti [[Bresto tvirtovė]]. [[1915]] m. miestą užėmė vokiečiai. [[1918]] m. [[kovo 3]] d. po [[Tarybų Rusija\|Tarybų Rusijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] derybų čia pasirašyta [[Brest-Litovsko taika]]. [[1919]]–[[1939]] m. valdė [[Lenkija]] (vadintas Brestu prie Bugo, {{pl\|Brześć nad Bugiem}}). [[TSRS]] ir Vokietijai okupavus Lenkiją [[1939]] m. rugsėjo mėn. mieste įvyko bendras TSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo [[1939]] m. priklauso [[Baltarusija]]i. [[1941]]–[[1944]] m. okupuotas vokiečių; tvirtovės apsiaustis [[1941]] m. truko beveik mėnesį.▼ [[1918]] m. [[kovo 3]] d. po [[Sovietų Rusija\|Sovietų Rusijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] derybų čia pasirašyta [[Brest-Litovsko taika]]. [[1919]]–[[1939]] m. valdė [[Lenkija]] (vadintas Brestu prie Bugo, {{pl\|Brześć nad Bugiem}}). [[SSRS]] ir Vokietijai okupavus Lenkiją 1939 m. rugsėjo mėn. mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo 1939 m. priklauso [[Baltarusija]]i. [[1941]]–[[1944]] m. okupuotas vokiečių; tvirtovės apsiaustis 1941 m. truko beveik mėnesį. ▲[[1795]] m. per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas\|Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]] miestą užėmė [[Rusijos imperija]] ir Brest Litovsko ({{ru\|Брест-Литовск}}) vardu (taip vadintas nuo [[XVII a.]] pab., [[XIX a.]] pabaigoje – [[XX a.]] pirmosios pusės lietuvių spaudoje – Lietuvos Brasta) tapo apskrities centru. [[1842]] m. baigta statyti Bresto tvirtovė. [[1915]] m. miestą užėmė vokiečiai. [[1918]] m. [[kovo 3]] d. po [[Tarybų Rusija\|Tarybų Rusijos]] ir [[Vokietija\|Vokietijos]] derybų čia pasirašyta [[Brest-Litovsko taika]]. [[1919]]–[[1939]] m. valdė [[Lenkija]] (vadintas Brestu prie Bugo, {{pl\|Brześć nad Bugiem}}). [[TSRS]] ir Vokietijai okupavus Lenkiją [[1939]] m. rugsėjo mėn. mieste įvyko bendras TSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo [[1939]] m. priklauso [[Baltarusija]]i. [[1941]]–[[1944]] m. okupuotas vokiečių; tvirtovės apsiaustis [[1941]] m. truko beveik mėnesį. ▲[[Vaizdas:Abłoha Beraścia, 1657.jpg\|thumb\|right\|260px\|Bresto 1657 m. apgultis]] == Gyventojai == {{dem\|kolon=5\|till=400000\|inc=100000\|incmin=20000\|valst=by eilutė 46 ⟶ 52: == Ekonomika == [[Vaizdas:Belarus-Brest-Railway Station-1.jpg\|thumb\|~~left~~200px\|Bresto geležinkelio stotis]] Upių uostas, čia baigiasi [[Dniepro-Bugo kanalas]]. Oro uostas ir geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, statybinių medžiagų gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, siuvimo, trikotažo, [[avalynė]]s, baldų, chemijos, maisto (mėsos, pieno, malimo, alaus) pramonė, suvenyrų gamyba. == Architektūra == [[X a.]] Muchaveco ir Bugo santakos kyšulyje įkurta Berestjės pilis. Vėliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikšte. [[XII a.]] pastatyta medinė pilis, [[XIII a.]] iš akmens sumūryta Šv. Petro cerkvė, [[XIV a.]] – Šv. Mikalojaus cerkvė. Ryškesni miesto plėtros etapai: [[XVI a.]] antra pusė – [[XVII a.]] pirmoji pusė, [[XVIII a.]] pabaiga – [[XIX a.]] pirmoji pusė. [[1830]]–[[1842]] m. senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtovė. Per [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] [[miestas]] sugriautas, vėliau atstatytas, rekonstruotas, pastatyta naujų gyventojų rajonų. Bresto tvirtovės teritorijoje [[1971]] m. pastatytas [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] kovoms atminti memorialinis kompleksas „Bresto tvirtovė-didvyrė“ (skulptoriai A. Kibalnikovas, A. Bembelis, A. Babylis, architektai J. Kazakovas, V. Karolis, V. Zankovičius, A. Stachovičius ir kt.). <ref>{{VLE\|III\|472\|[[Eglė Navickienė]]\|Brestas (Baltarusija)}}</ref> == Kultūra, švietimas == eilutė 60 ⟶ 66: == Žymūs žmonės == Breste gimė: * [[Menachemas Beginas]] (1913–1992), [[Nobelio taikos premija\|Nobelio taikos premijos]] laureatas, [[Izraelis\|Izraelio]] ministras pirmininkas▼ * [http://szlachta.io.ua/album46624 Jurkau kutoczak — Юркаў куточак — Yury's Corner. Фартэцыя ў Берасьці 1836-1842 гг.] * [[Eduardas Chanokas]], kompozitorius▼ ▲* [[Menachemas Beginas]] (1913–1992), [[Nobelio taikos premija\|Nobelio taikos premijos]] laureatas, [[Izraelis\|Izraelio]] ministras pirmininkas ▲* [[Eduardas Chanokas]], kompozitorius == Šaltiniai == eilutė 69 ⟶ 74: [[Kategorija:Baltarusijos miestai]] [[Kategorija:Bresto srities gyvenvietės]] {{Link GA\|ru}}

Brestas (Baltarusija): Skirtumas tarp puslapio versijų