Geranainys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S rv |
|||
Eilutė 20:
}}
[[Vaizdas:POL COA Abdank.svg|thumb|160px|[[Goštautai|Goštautų]] herbas]]
[[Vaizdas:Barbradziwill1520.jpg|thumb|
'''Geranainys'''
== Istorija ==
Geranainių pilį [[XVI a.]] pradžioje pastatė [[Vilniaus vaivada]] [[Albertas Goštautas]], kuris iš [[Šventoji Romos imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus [[Imperatorius Karolis V|Karolio V]] gavo Geranainių [[Grafas (titulas)|grafo]] titulą.
Pilis buvo viena pirmųjų privačių pilių [[LDK|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]] ir vienas ankstyviausių bandymų jungti senąją [[gotika|gotikinę]] fortifikacinę architektūrą su moderniomis architektūros idėjomis. Pilis turėjo gynybinius pylimus ir kitus apsauginius įtvirtinimus. Pylimai buvo tokio aukščio, kad pačios pilies beveik nebuvo matyti, todėl šaudant statinys nenukentėdavo. Be to, kelias į pilį ėjo per [[1529]]
Alberto Goštauto sūnus [[Stanislovas Goštautas]] [[1537]] m. [[gegužės 18]] d. šioje pilyje vedė [[Barbora Radvilaitė|Barborą Radvilaitę]], kuriai po jo mirties [[1542]] m. [[gruodžio 18]] d. ir atiteko pilis. Pilyje ją, matyt, lankė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]], kurio mylimiausia žmona ji tapo [[1547]] m., o [[1550]] m. [[gegužės 7]] d. karūnuota Lenkijos karaliene. Po Barboros Radvilaitės mirties pilis ir prie jos įsikūręs miestelis atiteko didžiajam kunigaikščiui. Apylinkes valdė didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai, kurie į valstybės iždą nuo valdos mokėjo nustatytą mokestį. Dvaro pajamos buvo skiriamos [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s [[artilerija]]i išlaikyti, miestelyje veikė [[parakas|parako]] gamykla. [[1641]]-[[1644]] m. Geranainių seniūnu buvo [[Mikalojus Kiška II|Mikalojus Kiška]]. Po [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] žlugimo pilis buvo apleista, vėliau pradėta ardyti, o plytos panaudotos Lipniškių miestelio statyboms.▼
[[1730]] m. [[pijorai]] įsteigė mokyklą, bet [[jėzuitai]] netrukus ją uždarė. [[1748]] m. Geranainiams suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1922]]-[[1939]] m. miestelį valdė [[Lenkija]], [[1939]] m. jis priskirtas Baltarusijos TSR.<ref>{{VLE|VI|592|[[Aloyzas Vidugiris]]|Geranainys}}</ref>▼
▲Alberto Goštauto sūnus [[Stanislovas Goštautas]] [[1537]]
▲[[1730]]
== Gyventojai ==
eilutė 45 ⟶ 42:
|2005|1500}}
=== Lietuviai ===
Geranainių apylinkės priklausė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] arealui. [[XVII a.]] – [[XVIII a.]] dėl karų, bado ir [[maras|maro]] protrūkių gyventojų sudėtis keitėsi. Lietuvių kalbos vartojimo sferą čia, kaip ir visame lietuvių-[[baltarusiai|gudų]] paribio ruože, ilgainiui mažino silpnėjantis Lietuvos valstybingumas, suslavėję dvarai, lenkiška, vėliau rusiška mokykla, lenkėjanti Bažnyčia. [[1787]] m. dekretu daugelyje vietos bažnyčių panaikintos pamaldos lietuvių kalba. Ji imta vis mažiau vartoti. [[XIX a.]] pirmoje pusėje ji vyravo iki linijos [[Žirmūnai]]-[[Trakeliai]]-[[Vija]].
== Šaltiniai ==
eilutė 53 ⟶ 51:
== Nuorodos ==
* [http://geraneny.narod.ru/ Geranainių svetainė]
* [http://globus.tut.by/geraneny/ Geranainių nuotraukos]
[[Kategorija:Baltarusijos pilys]]▼
[[Kategorija:Gardino srities gyvenvietės]]
[[Kategorija:Vijos rajonas]]
▲[[Kategorija:Baltarusijos pilys]]
[[be:Вёска Геранёны]]
|