Lyda: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lyda''' ({{be|Ліда}}, {{ru|Лида}})  – [[miestas]] šiaurės vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], apie 112  km nuo [[Gardinas|Gardino]], 120  km iki [[Lenkija|Lenkijos]] ir 40  km iki [[Lietuva|Lietuvos]] sienos, [[Gardino sritis]]; [[Lydos rajonas|Lydos rajono]] centras.

Geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, lengvoji, chemijos pramonė. Mieste yra XIV a. bažnyčios liekanos, kraštotyros muziejus. 97 000 gyventojų ([[2008]]  m.).

Manoma, miestas pradėjo kurtis [[1180]]  m. Nuo [[XIII a.]] vidurio iki [[1795]]  m. priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. [[1323]]–[[1328]]  m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Gediminas]] pastatydino mūrinę pilį. Ją ir Lydos apylinkes [[1392]]  m. ir [[1394]]  m. puldinėjo [[kryžiuočiai]] ir mongolai-totoriai, paskutinį kartą [[1506]]  m.  – [[Krymo totoriai]]. [[XV a.]]  – [[XVI a.]] Lyda buvo svarbus amatų ir prekybos centras. Nuo [[1413]]  m. ji priklausė [[Vilniaus vaivadija]]i, nuo [[1568]]  m. [[Lydos apskritis|Lydos apskrities]] centras. [[1590]]  m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1672]]  m. pastatytas [[karmelitai|karmelitų]], [[1757]]  m.  – [[pijorai|pijorų]] vienuolynas. [[1756]]–[[1834]]  m. Lydoje veikė pijorų kolegija.

[[XVII a.]] antroje pusėje prasidėjo Lydos ekonominis nuosmukis. Per [[1700]]–[[1721]]  m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] Lyda [[1702]]  m., [[1706]]  m., [[1708]]  m. buvo užimta [[Švedijos kariuomenė]]s. Miestas ekonomiškai atsigavo tik [[XVIII a.]] viduryje. [[1795]]  m. Lydą užėmė [[Rusijos imperija]], nuo [[1795]]  m. [[Slanimo gubernija|Slanimo]], nuo [[1797]]  m. [[Lietuvos gubernija|Lietuvos]], nuo [[1801]]  m. [[Gardino gubernija|Gardino gubernijų]] apskrities centras. [[1826]]  m. ir [[1843]]  m. Lyda nukentėjo nuo gaisro. Nuo [[1842]]  m.  – [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] apskrities miestas.

[[1862]]  m. nutiestas [[geležinkelis]] į Vilnių, [[1884]]  m. geležinkelio linija Vilnius-[[Luninecas]], [[1907]]  m. [[Maladečina]]-[[Mastai]]. [[1872]]  m. įsteigtas [[telegrafas]]. [[1891]]  m. gaisras sunaikino Lydos centrą. [[1897]]  m. įkurtos [[Lydos bajorų mokykla]] ir [[Lydos apskrities dviklasė mokykla]]. [[1899]]  m. įkurta ligoninė, [[XIX a.]] pabaigoje  – [[XX a.]] pradžioje pastatytos [[ketus|ketaus]] liejyklos, lentpjūvės; klestėjo vadinamųjų [[Lydos kuparai|Lydos kuparų]] verslas. [[1901]]  m. įsteigtos Lydos berniukų ir mergaičių gimnazijos. [[1915]]–[[1918]]  m. pabaigoje Lydą buvo užėmusi [[Vokietijos kariuomenė]].

1918–[[1919]]  m. Lyda priklausė [[Lietuva]]i, jai šį miestą [[1920]]  m. [[liepos 12]] d. [[Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartimi]] pripažino ir [[Sovietų Rusija]]. [[1921]]–[[1939]]  m. miestą valdė [[Lenkija]]. [[1928]]  m. Lydoje lenkai bandė suformuoti [[Plečkaitininkai|J. Plečkaičio legioną]] Lietuvos Respublikos valdžiai nuversti; į jį užsirašė 76 lietuviai. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] [[1939]]  m. rugsėjo mėn. miestą užėmė [[Raudonoji armija]], jis priskirtas Baltarusijai. [[1941]]–[[1944]]  m. buvo užėmusi [[Vermachtas|Vokietijos kariuomenė]]. Po Antrojo pasaulinio karo miestas plėtojamas pagal [[1955]], [[1963]] ir [[1974]]  m. priimtus bendruosius planus. <ref>{{VLE|XIII|119-120|[[Gintautas Ereminas]]|Lyda}}</ref>

[[Vaizdas:Giedymin Castle in Lida.jpg|thumb|200px|Gedimino pilis Lydoje. Nežinomo dailininko paveikslas, 1870  m.]]

[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0166, Polen, Markt in Lida.jpg|thumb|200px|Miestelio turgus 1916  m.]]

[[Vaizdas:Belarus-Minsk-Agriculture Expo-Lida 1300-1.jpg|thumb|200px|Miesto įmonės Lidaahraprammaų produkcija  – kombainas Lida 1300-1 parodoje]]

Miesto įžymybės  – [[1328]]  m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino iš akmens riedulių ir plytų mūro pastatydinta [[Lydos pilis]], [[Barokas|barokinė]] Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia ([[1770]]  m. architektas J. K. Glaubicas, jo, manoma, ir interjeras), kurioje saugoma Dievo Motinos su Kūdikėliu [[ikona]], viena seniausių Gardino srityje. [[Rotonda|Rotondinė]] vėlyvojo [[klasicizmas|klasicizmo]] Šv. Juozapo bažnyčia su varpine (statyta [[1825]]  m., apie [[1860]]  m. rekonstruota, architektas T. Tišeckis, nuo [[1996]]  m. Šv. arkangelo Mykolo soboras), senasis alaus daryklos pastatas, statytas [[XIX a.]] pabaigoje, geležinkelio stotis ([[XIX a.]] pabaiga  – [[XX a.]] pradžia).

Lyda priklauso lietuvių etninėms žemėms. [[Petras Gaučas]], [[Ježis Ochmanskis]] [[XII a.]] lietuvių kalbos ribą vedė už [[Zietela|Zietelos]], 50  km į pietus nuo Lydos. Čia buvo vienas suslavintų (nuo [[Naugardukas|Naugarduko]] ir Gardino pusės) lietuvių kalbos ploto kyšulių. [[XVI a.]]  – [[XVIII a.]] Lydos apylinkių dvarų inventoriuose bei karališkųjų miškų ordinacijose minimi daugiausia lietuviški vietovardžiai ir lietuviškos valstiečių pavardės. [[XIX a.]] pradžioje dauguma Lydos ir jos apylinkių gyventojų t. p. dar kalbėjo lietuviškai.

Nuo [[XIX a.]] antrosios pusės Lyda ir jos apylinkės tarp [[Bielyčia|Bielyčios]] ir [[Kruopa|Kruopos]] per bažnyčias ir mokyklas pamažu gudėjo ir lenkėjo. [[Dvarykščiai|Dvarykščių]], Kruopos, [[Voveriai|Voverių]] apylinkėse daugelis kaimų pavadinimų  – lietuviški. [[1862]]  m. N. Lebedkinas Lydos apylinkėse užrašė 62,2% lietuvių katalikų, 18,9% lietuvių stačiatikių, 22,6% baltarusių ir 7,2% lenkų.

[[1921]]–[[1939]]  m. Lydos apylinkėse veikė lietuviškos mokyklos (daugiausia [[Žirmūnų valsčius|Žirmūnų]], [[Rodūnios valsčius|Rodūnios]], [[Eišiškių valsčius|Eišiškių]] ir [[Benekainių valsčius|Benekainių valsčiuose]]). [[1940]]  m. buvo įsteigti lietuvių komitetai Lydoje, Rodūnioje, [[Jurotiškės]]e ir kitose gyvenvietėse. Buvo įkurta lietuviškų mokyklų. [[1942]]  m. įkurtas Lydos lietuvių komitetas (pirmininkas V. Vilčinskas).

Nuo [[1995]]  m. Lydoje atkurta ir veikia lietuvių bendruomenė (pirmininkė M. Stakutytė-Mitulevič), kuri [[1998]]  m. suorganizavo lietuvių sekmadieninę mokyklą, rengia koncertus, minėjimus. Pamaldas lietuvių kalba Lydoje laiko kunigas P. Kuklys. <ref>{{VLE|XIII|120|[[Kazimieras Garšva]]|Lyda}}</ref>

[[1999]]  m. duomenimis, Lydoje gyvena  – 264, Lydos rajone  – 57 lietuviai.

* LydosPamjat. kraštoLidskij lietuviai 2 trajon.  – KaunasMinsk, 20022004.