Daūrai: Skirtumas tarp puslapio versijų

600 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Keičiama: br:Yezhoù dagourek)
|gyvskaičius= 132 394 (2000)
|popvieta=
[[Kinija]]: [[Vidinė Mongolija]], [[Heilongdziangas]], <br[[Sindziangas|Sindziango />uigūrų autonominis regionas]]
[[Sindziangas|Sindziango uigūrų autonominis regionas]]
|religija= [[šamanizmas]], Tibeto [[budizmas]]
|kalba= [[daūrų]]
Kalba daūrų kalba, kuri priklauso [[mongolų kalbos|mongolų kalboms]] ([[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] šeima). Rašomosios kalbos standarto neturi, bet daūrų mokslininkas ''Merden Enhebatu'' pritaikė ''[[Pinyin]]'' pagrįstą rašybą. Daūrų kalba turi šiek tiek substratinių kidanių kalbos bruožų (pvz., kai kurias [[leksema]]s, neaptinkamas kitose mongolų kalbose). Kalba turi daug žodžių susijusių su medžiokle, žemdirbyste, žuvininkyste, gyvulininkyste. Daug žodžių yra skoliniai iš kinų, [[mandžiūrų kalba|mandžiūrų]], [[evenkų kalba|evenkų]] kalbų.
<br />Kalba turi 3 [[dialektas|dialektus]]: ''bataxan'', ''hailar'' ir ''qiqibar''.
== Istorija ==
[[vaizdas:Peoples Siberia XVI.jpg|thumb|left|Spėjamos daūrų gyvenamos žemės Mandžiūrijoje XVI a.]]
Genetiškai daūrai yra kilę iš [[kidaniai|kidanių]], tą paliudijo DNR tyrimai<ref>Li Jinhui, [http://china.org.cn/english/2001/Aug/16896.htm DNA Match Solves Ancient Mystery], china.org.cn 08/02/2001.</ref>. Kidaniai X-XII a. buvo sukūrę galingą [[Liao]] karalystę, kuri valdė pietinę [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]] ir didelę dalį Mongolijos. Vėliau kidanių palikuonys sudarė vyraujančią etninę grupę Mandžiūrijoje, į pietus nuo [[Amūras|Amūro upės]]. Pagal daūrus buvo pavadinta dalis Rusijos [[Užbaikalė]]s, kuri dabar žinoma kaip [[Daūrija]].
 
Nuo XIII a. daūrų teritorijas valdė [[Mongolijos imperija]], vėliau - mandžiūriška [[Dzin valstybė]]. Valdant mandžiūrams daūrai ėmė asimiliuotis su valdančiąja dauguma. Daūrai dalyvavo pasienio susirėmimuose su [[kazokai]]s (pvz., su Jerofejumi Chabarovu) 1643–1651 m. Susidūrę su rusų ekspansija į [[Amūras (upė)|Amūro]] regioną imperatoriaus ''Shunzhi'' valdymo laikais (1654–1656) daūrai buvo priversti keltis į pietvakarius ir apsigyventi ''Nonni'' ({{en|Nen River}}) upės pakrantėse. Ten jie buvo priversti tarnauti ''[[Čingų dinastija|Qing'']] imperatorių karinėje sistemoje, saugoti Kinijos imperijos šiaurines sienas.
Genetiškai daūrai yra kilę iš [[kidaniai|kidanių]], tą paliudijo DNR tyrimai<ref>Li Jinhui, [http://china.org.cn/english/2001/Aug/16896.htm DNA Match Solves Ancient Mystery], china.org.cn 08/02/2001.</ref>. Pagal daūrus buvo pavadinta dalis [[Užbaikalė]]s, kuri dabar žinoma kaip [[Daūrija]].
 
Daūrai dalyvavo pasienio susirėmimuose su [[kazokai]]s (pvz., su Jerofejumi Chabarovu) 1643–1651 m. Susidūrę su rusų ekspansija į [[Amūras (upė)|Amūro]] regioną imperatoriaus ''Shunzhi'' valdymo laikais (1654–1656) daūrai buvo priversti keltis į pietvakarius ir apsigyventi ''Nonni'' ({{en|Nen River}}) upės pakrantėse. Ten jie buvo priversti tarnauti ''Qing'' imperatorių karinėje sistemoje, saugoti Kinijos imperijos šiaurines sienas.
<br />Kai 1931 m. į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]] įsiveržė [[Japonija]], daūrai smarkiai priešinosi japonams.
 
<br />Kai 1931 m. į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]] įsiveržė [[Japonija]], daūrai smarkiai priešinosi japonams.
== Kultūra ==
Daūrai tradiciškai sėjo javus, augino arklius ir galvijus. Gyvenę šiauriniuose kalnuose degė medžio anglį, medžiojo, rinko valgomus augalus, dirbo odas, gamino vežimus ir medinius vamzdžius.
 
34 036

pakeitimai