'''Džėjaus sutartis''' ({{en|Jay Treaty}}) - sutartis, sudaryta [[1794]] m. [[lapkričio 19]] d., tarp [[JAV|Jungtinių Valstijų]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]],. kuriosSutarties dėka buvo išvengta dviejų šalių karo<ref> Jean Edward Smith, ''John Marshall: Definer of a Nation'' (1998) p. 177</ref> ir buvo išspręsta daugelis problemų, užsilikusių po [[Amerikos revoliucija|Amerikos revoliucijos]].<ref> Todd Estes, ''The Jay Treaty Debate, Public Opinion, And the Evolution of Early American Political Culture'' (2006) p. 15</ref> Sutartis atvėrė duris dešimt metų trukusiai taikiai prekybai. Šiai sutarčiai aršiai prieštaravo [[TomasJAV Džefersonas|DžefersonasKongresas]] irpritarė jo šalininkai, tačiau nepaisant to sutartis buvo ratifikuotasutarčiai [[JAV Kongresas|Kongrese1795]] m. Sutartis buvo pasirašyta [[1794birželio 24]] metų lapkritįd., beto nebuvo skelbiama galiojančia iki5sigaliojo [[1796]] metųm. [[vasario 29]] dienosd., kai abi šalys pasikeitė ratifikaciniais raštais.
== Sutarties nuostatos ==
Sutarties sąlygossąlygas buvo sudarytosparengė [[JAV iždo sekretorius|JAV iždo sekretoriaus]] [[Aleksandras Hamiltonas|Aleksandro Hamiltono]], prezidentoprezidentas [[Džordžas Vašingtonas|Džordžo Vašingtono]] ir pagrindiniopagrindinis derybininkoJAV derybininkas [[John Jay|DžonoDžonas DžėjausDžėjus]]. Šiai sutarčiai aršiai prieštaravo [[Tomas Džefersonas|Džefersonas]], [[James Madison|Džeimsas Madisonas]] ir jų šalininkai, siekę užsienio politikoje artimesnių santykių su [[Prancūzija]]. Sutartis pagyvino prekybaprekybą ir padėjo JAV išvengti karo su D. Britanija, kas tenkino abi sutartį pasirašiusias šalis. Džėjus pasiekė, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai amerikiečių reikalavimai: britų pajėgų atsitraukimasatsitrauktų iš jų užimamų pozicijų [[Šiaurės vakarų teritorija|JAV Šiaurės vakarų teritorijoje]] (britai tai padaryti žadėjo dar [[1783]] metaism.). ProblemosKlausimai dėl karo skolų, irtaip pat JAV bei Britų Šiaurės Amerikos valdos - [[Kanada|Kanados]] sienos buvo nusiųstosperduoti nagrinėti trečiųjų teismuišalių - (arbitražo teismui). - taiTai buvo vienas pirmųjų arbitražo panaudojimų diplomatijos istorijoje. Amerikiečiams taip pat buvo garantuotos keletas teisių prekiauti britų valdose [[Indija|Indijoje]] ir [[Karibai|Karibuose]] mainais į medvilnės eksporto suvaržymų panaikinimą.
Sutartis padėjo išvengti karo, tačiau jos pasirašymas tapo viena iš labiausiai ginčijamų JAV vidaus politikos klausimų. Pagrindiniai sutarties priešininkai - TomasT. Džefersonas ir [[DžeimsasDž. Medisona]]Madisonas, bijojo, kad artimesni ekonominiai ryšiai su Britanija sustiprins [[Federalistai|Federalistus]]. Sutartis dešimtmetįdešimtmečiui skatinopaskatino abiejų šalių tarpusavio prekybą. [[1803]] metaism. prekybaprekybiniai pablogėjosantykiai ėmė blogėti, nes pagrindinėsbaigė sutartiesgalioti dalis10 baigėmetų galionustatytos posutarties 10sąlygos metųprekybos klausimais. Pastangos susitarti dėl sutarties pakeitimo kitanauja baigėsi nesėkmesutartimi [[1806]] metaism. baigėsi nesėkme. JAV atmetė [[Monro-Pinknio sutartis|Monro-Pinknio sutartį]]. Įtempti santykiai tarp JAV ir Didžiosios Britanijos peraugo į [[1812 metų karas|1812 metų karą]] tarp abiejų pusių.<ref>Marshall Smelser, ''The Democratic Republic: 1801–1815'' (1968) pp. 139, 145, 155–56.</ref>
