Sekminės: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Krikščionybė]]je  – tai [[Šventoji Dvasia|Šventosios Dvasios]] nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė. Šis įvykis yra aprašytas [[Biblija|Biblijoje]], [[Apaštalų darbai|Apaštalų darbų]] knygos 2 skyriuje.

Baltų tikėjime  – (''Beržų garbinimo šventė'')  – [[šventė]], švenčiama sekmą (septintą) savaitę po [[Velykos|Velykų]]. Jos metu garbinama gamta  – augalija bei naminiai gyvuliai. Sekminių šventės ritualuose didelis dėmesys buvo skiriamas augalams. Gamta gegužės - – birželio mėnesiais jau būna sužaliavusi, kupina vegetacinių galių. Kita vertus, jos situacija pavojinga, tarsi kritinė. Žydėjimas - – tai kartu ir vaisiaus mezgimosi pradinė stadija. Vaisiui užsimegzti reikia palankių sąlygų. Augaluose glūdinčių vegetacinių potencijų skatinimui, besimezgančio vaisiaus išsaugojimui skirta daugelis Sekminių apeigų. Žmonės lankydavo javus, dainuodami tam skirtas dainas. Javų lauke būdavo rengiamos vaišės, vadintos ''sambariais''. Tikėta, kad laukų apėjimas atlieka apsauginę funkciją, juos pašventina, o vaišės javų lauke - – tai auka žemei.

Ypač didelis dėmesys skiriamas jauniems [[Beržas|berželiams]], kurie senovės baltų tikėjime laikyti žmogaus ir gyvūnijos proteviu. Beržas simbolizavo Visatos amžinumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, taip pat ir [[pasaulio medis|visą pasaulį]] (šakos - – dangų, kamienas  – žemę, šaknys  – požemį). Dėl to per Sekmines namai ir kiemas būdavo apkaišomi sužaliavusiais berželiais. Taip pat būdavo pinami vainikai iš beržų ir jais puošiamos karvės, kad duotų daugiau pieno. Šeimininkės už apvainikuotas karves atsilygindavo piemenėliams „melstuvėmis“: kiaušiniais, sviestu, sūriu, pyragu. Po to piemenys suruošdavo šventę, vadinama piemenų pautienę.

[[be-x-old:Дзень Сьвятога Духу]] SKYPE-simux1547