Kirstynės (senovė): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kirstynės''' ({{en|melee}} ar ''mêlée'') - – masinių kautynių rūšis, kai pėsti ar raiti kovotojai kaunasi [[šaltasis ginklas|šaltais ginklais]] (kirstynių ginklais) - – [[kalavijas|kalavijais]], [[kovos kirvis|kirviais]], [[ietis|ietimis]], [[buožė]]mis, [[durklas|durklais]], [[kovos kūjis|kovos kūjais]] ir pan.

Šaunamieji ginklai ([[lankas (ginklas)|lankai]], [[arbaletas|arbaletai]], [[svaidyklė]]s) paprastai tokiose kautynėse nenaudojami, kadangi šaulys šaunamuoju ginklu negali apsiginti nuo smūgio kalaviju ar panašiu ginklu. O jei bandytų, pvz., lanku nukreipti kalavijo smūgį, lankas ar jo templė būtų perkirstas, ir šaudymas pasibaigtų. Išimtis - – kompiuteriniai [[vaidmenų žaidimas|vaidmenų žaidimai]], kur egzistuoja tokios netikroviškos kautynės, kur, tarkime, lankininkas lanku atremia kalavijais ginkluotų priešininkų atakas ir čia pat į juos šaudo.

Realiuose mūšiuose, kuriuose kaudavosi didesnės kariaunos ar kariuomenės, kirstynės neretai vykdavo židiniais - – vienose vietose kirstynės, netoliese karių grupės atlieka manevrus (apeidinėja priešą iš užnugario ir pan.), šaulių grupės apšaudo prieš grupes ir kt.

Viduramžių turnyruose viena iš rungčių dažnai buvo pėsčių ar raitų [[riteris|riterių]] kirstynės ({{En|mêlée}}). Jose kaudavosi pasidaliję į dvi puses arba kartais - – visi su visais. Tokie turnyrai buvo populiarūs XII-XIIIXII–XIII a. Raitų riterių, ginkluotų ietimis, dvikovos ({{en|jousting}} ar ''tilting'') atsirado ir išpopuliarėjo vėliau. Turnyrų kirstynės ilgai išlaikė populiarumą.