1926 m. gruodžio 17 d. perversmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''1926 m. perversmas''' – [[perversmas]], įvykdytas Lietuvoje [[1926]] m. [[gruodžio 17]] d., kurio metu nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas [[Kazys Grinius]] ir buvo įvestas autoritarinis režimas. A. Smetonos vaidmuo perversme yra ginčų objektas. Perversmas atvedė į valdžią tuo metu pačią konservatyviausią Lietuvos partiją – [[Tautininkai|tautininkus]]. <ref name=vardys/> Prieš 1926 m. tai buvo nereikšminga nacionalistinė partija: ji turėjo tik 2000 narių (1926 m.) ir rinkimuose buvo laimėjusi tik tris vietas [[Seimas|Seime]]. <ref>{{lt icon}} {{cite book |title=Lietuvos istorija 11–12 klasėms | first=Rūstis |last=Kamuntavičius |coauthors=Vaida Kamuntavičienė, Remigijus Civinskas, Kastytis Antanaitis |year=2001 |publisher=Vaga |location=Vilnius |isbn=5-415-01502-7 |pages=385}}</ref> [[Lietuvos krikščionys demokratai]], tuo metu didžiausia partija Seime, bendradarbiavo su kariuomene ir pateikė konstitucinį pateisinimą perversmui, tačiau negavo svarbių postų vyriausybėje ir pasitraukė [[1927]] m. kovą. Kai kariuomenė perdavė valdžią civiliams, ji tiesiogiai nebedalyvavo politiniame gyvenime. A. Smetona ir jotautininkų partija išliko valdžioje iki [[1940]] m., kai Lietuvą užėmė [[Tarybų Sąjunga]].

Perversmininkai savo veiksmus teisino tuo, kad [[komunistai]] tomis pat dienomis rengė valstybės perversmą, tačiau tai buvo netiesa.{{faktas}}

Komitetas perversmui pasirinko naktį iš [[gruodžio 16]] d. į [[gruodžio 17]] d. Su planu buvo supažindintas A. Smetona, kuris tamjam pritarė.

[[Gruodžio 17]] d. antrą valandą nakties antrasis pėstininkų pulkas išaliarmu buvo pakeltas ir kuopomis išžygiavo į miestą. Kariams talkininko studentai ateitininkai ir neolituanai.<ref>E. Simanaitis. Istorinio perversmo paminėjimas. ''Tremtinys'', 2011 m. Nr. 48.</ref> Iš daboklės buvo paleistas P. Plechavičius kuris tapo vyriausiuoju perversmo vadu, laikinuoju visos Lietuvos diktatoriumi. Perversmininkai 3 valandą 15 minučių apsupo [[Seimas|seimąSeimą]] ir prezidentūrą. Seimui buvo liepta išsiskirstyti. VyriausybėVyriausybės nariai buvo užkluptaužklupti bemiegantibemiegantys. K. Grinius buvo internuotas pačioje prezidentūroje. Gruodžio 18 d. K. Grinius oficialiai atsisakė Prezidento posto. Pirmomis dienomis po perversmo Kaune buvo suimta apie 350 komunistų. Gruodžio 19 d. prezidentu buvo "išrinktas" A. Smetona, nors už jį balsavo tik 38 (tautininkai ir krikščionys demokratai) iš 80 seimo narių. Gruodžio 24 įvyko parodomasis "teismas". [[Karolis Požėla]], [[Juozas Greifenbergeris]], [[Kazys Giedrys]] ir [[Rapolas Čarnas]] buvo pasmerkti mirti, F. Abramavičius nuteistas kalėti iki gyvos galvos, I. Šeluga - 8 metams kalėjimo. Gruodžio 27 d. nuteistieji buvo nužudyti - sušaudyti Kaune netoli [[VI Kauno fortas|VI forto]].

Į valdžią atėjo [[AntanasGruodžio Smetona19]] norsd. jisprezidentu irbuvo nebuvoišrinktas sąmokslo organizatoriusA. AtsidėkodamasSmetona – už jį balsavo 38 (tautininkai ir krikščionys karininkijaidemokratai) jąiš pavertė80 privilegijuotuseimo luomunarių. [[Trečiasis Seimas]] [[1927]] m. buvo paleistas, o [[1922]] m. konstitucija paskelbta negaliojančia.