Kremzlinės žuvys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 78.63.231.123 (Aptarimas) darytas keitimas 3918812 |
|||
Eilutė 8:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Kremzlinės žuvys''' ({{La|Chondrichthyes}}) – [[žuvys|žuvų]] klasė. Šiai klasei priklauso [[rykliai]], [[rajožuvės]] ir [[chimeros]]. Vyraujanti kūno forma yra verpstiška, pritaikyta greitai plaukti. Tokie yra jūrų pelaginėje zonoje gyvenantys rykliai. Jų pagrindinis judėjimo organas yra raumeninga heterocerkinė uodega, o neporiniais ir poriniais pelekais palaikoma ir keičiama plaukimo kryptis. Priešybę rykliams sudaro jūrų dugne gyvenančios rajožuvės. Jų kūnas suplotas iš nugaros į pilvo pusę, o uodega nusmailėjusi, todėl pagrindinis plaukimo organas – didžiuliai horizontalūs krūtininiai pelekai.▼
'''Kremzlinės žuvys''' ({{La|Chondrichthyes}}) – [[žuvys|žuvų]] klasė.
Snukio gale kyšo šnipas – rostrumas. Žiotys yra snukio apačioje. Prieš žiotis yra pora šnervių.▼
▲
== Oda ir jos dariniai ==
Odos epidermis daugiasluoksnis, po juo yra storas koriumas. Epidermyje gausu vienaląsčių gleivinių liaukų.
Būdingiausias kremzlinių žuvų odos darinys
== Skeletas ==
Skeletas kremzlinis. Jame dažnai susidaro kietų kalcio karbonato grūdelių, todėl skeletas tampa mechaniškai atsparesnis.
Stubure yra liemeninė ir uodeginė dalys. Slanksteliai amficeliniai. Pro siaurą kiekvieno tokio slankstelio kūno kiaurymę eina chorda. Iš jos susiformavusi stora skaidulinė plėvelė kremzlėja
Stuburo uodeginės dalies slanksteliai turi apatinius lankus bei nedideles apatines intarpines kremzles. Apatiniai lankai saugo nugarinės aortos uodeginę dalį. Liemeninėje dalyje apatinių lankų elementai styro į šonus ir prie jų galų prisitvirtinę trumpi šonkauliai. ▼
▲Stuburo uodeginės dalies slanksteliai turi apatinius lankus bei nedideles apatines intarpines kremzles. Apatiniai lankai saugo nugarinės aortos uodeginę dalį. Liemeninėje dalyje apatinių lankų elementai styro į šonus ir prie jų galų prisitvirtinę trumpi šonkauliai.
Chimerų ašinis skeletas paprastesnis. Chorda visiškai išsivysčiusi, nes viršutiniai ir apatiniai lankai jos dar nevaržo, todėl slankstelių kūnai dar nesusiformavę.
Kaukolė. Kremzlinė. Skirstoma į smegeninę (ašinę) ir visceralinę dalis. Smegeninė dalis iš visų pusių gaubia galvos smegenis. Tik jos viršutinėje pusėje yra nedidelė angelė, padengta jungiamuoju audiniu. Kaukolės priekis ištįsęs į rostrumą. Prie jos apačios yra pora nosinių kapsulių. Į kaukolės užpakalinės dalies šonus įaugusios ausinės kapsulės, o kaukolės vidurinės dalies šonų įlinkiai virsta akiduobėmis, kuriose priglunda akys.
Visceralinis skeletas lankais juosia žarnyno priekinę dalį
Ryklio krūtininiai pelekai dideli, horizontalūs, funkcionuoja kaip giluminiai vairai. Pelekas prisitvirtinęs prie lanko pavidalo kremzlinės pečių juostos trimis pamatinėmis kremzlėmis. Ė jas remiasi kremzliniai stipinai, o peleko galui lankstumo reikia stangrūs siūlai
== Nervų sistema ir jutimo organai ==
Specifiški ryklių jutimo organai
Uoslės organai
== Virškinimo organai ==
Daugumos ryklių dantys aštrūs, išsidėstę eilėmis. Rajožuvių dantys buki. Ryklių skrandis labai didelis. Vidurinė žarna trumpa ir stora, su gerai išsivysčiusia spiraline raukšle viduje, todėl padidėjęs bendras rezorbcinis paviršius. Šios žarnos pradžioje atsiveria labai stambios kepenys, taip pat kasa. Kadangi rykliai visai neturi plaukimo pūslės, tai kepenys turi ir hidrostatinę reikšmę. Užpakalinė žarna tiesi ir trumpa, atsiveria į kloaką.
== Kvėpavimo organai ==
Sudaryti iš ryklės šonuose esančių žiaunų, atskirtų žiauniniais plyšiais. Viena žiauna
== Lytiniai organai ir veisimasis ==
Lytiniai organai poriniai. Gonados telpa kūno ertmėje prieš inkstus. Patinų lytiniai produktia Volfo latakais patenka į kloaką. Iš patelių kiaušidžių, subrendusios kiaušialąstės iškrinta į kūno ertmę, po to patenka į kepenų srityje esančią vieną bendrą blakstienotą angą. Ja prasideda gerai išsivystę kiaušintakai (Miulerio latakai), atsiveriantys į kloaką.
Rykliams būdingas vidinis apvaisinimas. Patinų kopuliacijos organai yra pakitusios vidinės pilvinių pelekų skiautės – pterigopodijos. Kiaušialąstės apvaisinamos kiaušintakiuose, kol apie jas dar nebūna apsauginių dangalų . Jie susidaro iš kiaušintakių liaukų išskyrų. Tai drebutinis baltyminis ir išorinis raginis dangalas. Ryklių ir rajožuvių, kurių kiaušiniai vystosi vandenyje, šis išorinis dangalas būna tvirtas. Kiaušiniuose gausu trynio. ▼
Dėl kiaušinių vidinio apvaisinimo daugelis kremzlinių žuvų tapo gyvavedėmis. Jų apvaisinti kiaušiniai vystosi kiaušintakių galinėje dalyje – gimdoje. Ten besiformuojantys jaunikliai minta trynio maišo atsargomis, tik po to išsilaisvina iš kiaušinio kapsulės ir palieka motinos kūną. ▼
▲Rykliams būdingas vidinis apvaisinimas. Patinų kopuliacijos organai yra pakitusios vidinės pilvinių pelekų skiautės
▲Dėl kiaušinių vidinio apvaisinimo daugelis kremzlinių žuvų tapo gyvavedėmis. Jų apvaisinti kiaušiniai vystosi kiaušintakių galinėje dalyje
== Sistematika ==
* '''Klasė. Kremzlinės žuvys''' ({{La|Chondrichthyes}})
** Poklasis. [[Plokštėtažiaunės žuvys]], arba [[Selachijos]] (''Elasmobranchii'')
*** ''Antbūris''. ''[[Batoidea]]''
*** Būrys. [[Rombinės rajožuvės]] (''Rajiformes'')
*** Būrys. [[Pjūklažuvės]] (''Pristiformes'')
*** Būrys. [[Elektrinės rajožuvės]] (''Torpediniformes'')
*** ''Antbūris''. [[Rykliai]] (''Selachomorpha'')
*** Būrys. [[Daugiažiauniai rykliai]] (''Hexanchiformes'')
*** Būrys. [[Dygliarykliai]], sin. [[dygliuotieji rykliai]] (''Squaliformes'')
*** Būrys. [[Pjūklarykliai]], sin. [[pjūklanešiai]] (''Pristiophoriformes'')
*** Būrys. [[Plokščiakūniai rykliai]] (''Squatiniformes'')
*** Būrys. [[Įvairiadančiai rykliai]] (''Heterodontiformes'')
*** Būrys. [[Ūsuotieji rykliai]] (''Orectolobiformes'')
*** Būrys. [[Katrykliai]] (''Carcharhiniformes'')
*** Būrys. [[Tikrosios rykliažuvės]] (''Lamniformes'')
** Poklasis. ''[[Holocephali]]''
*** Būrys. [[Chimeržuvės]] (''Chimaeriformes'')
{{Commons|Category:Chondrichthyes|no=T}}
|