Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

64 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
}}
 
'''Gelgaudiškis'''  – [[miestas]] [[Šakių rajonas|Šakių rajono]] teritorijoje, 15  km į šiaurę nuo [[Šakiai|Šakių]], kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. [[Gelgaudiškio seniūnija|Seniūnijos]] centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno).
 
== Geografija ==
 
Miestas įeina į [[Panemunių RP|Panemunių regioninio parko]] teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke augo ir nudžiūvo storiausia Lietuvoje [[eglė]]  – skersmuo 104  cm, aukštis 42,6  m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra [[molis|molio]] telkinys.
 
[[Vaizdas:Gelgaudiskis.jpg|450px|thumb|center]]
== Istorija ==
 
Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa [[V a.]]  – [[X a.]] 4  km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra [[I tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] pirmosios pusės  – [[XV a.]] [[Maštaičių piliakalnis]]. [[XV a.]] pabaigoje čia būta [[Skirsnemunės dvaras|Skirsnemunės dvaro]], kurį apie [[1413]]–[[1414]]  m. įkūrė [[Jurgis Gedgaudas]]. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Aleksandras]] [[1504]]  m. rugpjūtį ''Gedigaudiškio'' [[palivarkas|palivarką]] kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui [[Jonas Sapiega|Jonui Sapiegai]]  – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo [[XVI a.]] dvaro savininkais buvo [[Sapiegos]], [[Masalskiai]], [[Oziemblovskiai]], [[Gelgaudai]], [[Zabielos]], [[Čartoriskiai]]. [[1578]]  m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, [[1691]]  m., [[1789]]  m. perstatyta, [[1864]]  m. sudegė. [[1635]]  m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. [[1655]]  m. Gelgaudiškį nusiaubė [[Švedijos kariuomenė]]. [[XVIII a.]] pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. [[XVIII a.]] pabaigoje [[Užnemunė|Užnemunę]] užėmus [[Prūsija]]i, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių ({{de|Keudell}}) giminė.
 
[[1819]]  m. veikė parapinė mokykla, [[1837]]  m. atkurta, apie [[1867]]  m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo [[1822]]  m.  – evangelikų mokykla. Per [[1831 m. sukilimas|1831  m. sukilimą]] ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi [[Antanas Gelgaudas]] su savo kariuomene. {{šaltinis|{{VLE|VI|511|Kazys Misius ir kiti|Gelgaudiškis}}}}
 
XIX a. viduryje miestelis priklausė [[Rusija]]i. [[1842]]–[[1846]]  m. ant [[Nemunas|Nemuno]] šlaito pastatyti neoklasicistiniai [[Gelgaudiškio dvaras|Gelgaudiškio dvaro]] rūmai, [[XIX a.]] pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. [[1863]]–[[1950]]  m. Gelgaudiškis buvo valsčiaus centras. 1868  m. pastatyta [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]]. Iki [[XX a.]] pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda.
 
[[1864]]–[[1904]]  m. lietuviškos [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kun. [[Pranciškus Būčys]], M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. [[1905]]  m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] įkurta ir dar kurį laiką po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. [[1927]]  m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] plytinė.
 
[[1920]]  m. įsteigta pradžios mokykla, nuo [[1945]]  m. progimnazija, [[1949]]  m. septynmetė, nuo [[1952]]  m. [[Gelgaudiškio vidurinė mokykla]]. [[1946]]  m. įsteigta biblioteka.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. [[1957]]–[[1999]]  m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, [[Gelgaudiškio specialioji mokykla]], vaikų lopšelis  – darželis, kultūros centras.
 
[[1958]]  m. [[gegužės 15]] d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. [[2003]]  m. patvirtintas [[Gelgaudiškio herbas]].
 
{{adm2|4}}
== Architektūra ==
Miestelio gatvių tinklas stačiakampis. Svarbiausi statiniai:
* [[1868]]  m. pastatyta mūrinė neogotikinė [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]], jos varpas išlietas [[1695]]  m., meistras S. Šoris.
* [[XIX a.]] neoklasicistinė dvaro sodyba su prancūziškuoju parku, valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas:
** [[1846]]  m. statyti vienaukščiai mūriniai dvaro rūmai, ilgo stačiakampio plano, su dviem kampiniais [[rizalitas|rizalitais]] ir [[flygelis|flygeliu]], pagrindinio fasado portikas su dviem jonėniškomis [[kolona|kolonomis]]. Viduje  – aplink du vestibiulius pusiau amfiladiškai išdėstytos patalpos, salių plafonai ir durys dekoruotos moderno stiliaus ornamentais.
** Kiti dvaro pastatai: [[kumetynas]], [[svirnas]], [[oranžerija]], [[virtuvė]], [[oficina]], [[bokštas]], [[tvartas]], [[rūsys]].
 
=== Pavadinimo kilmė ===
 
XV a. pradžioje [[Jurgis Gedgaudas]] dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs [[Skirsnemunė]]s dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo [[Gedgaudai|Gedgaudų]] palivarkas ir vadinosi '''Gedigaudiškiu''' (pirmąkart tokiu vardu minimas [[1504]]  m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo [[1599]]  m.).
 
== Gyventojai ==
[[1599]]  m. miestelyje buvo 12, kaime  – 20 [[dūmas|dūmų]]. [[1827]]  m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame  – 176 gyventojai.
{{dem|kolon=6|till=4000|inc=1000|incmin=200
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus.