|
}}
'''Jack William Szostak''' (g. [[1952]] m. [[lapkričio 9]] d. [[Jungtinė Karalystė]]) yra Didžiosiojoje Britanijoje dirbantis [[biologija|biologas]] ir [[genetika|genetikos]] profesorius [[Harvardo medicinos mokykla|Harvardo medicinos mokykloje]], taip pat ''Aleksandro Ričo pasižymėjęs tyrėjas'' Masačusetso nespecializuotoje ligoninėje. 2009 m. gavo [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją]] kartu su [[Elizabeth Blackburn]] ir [[Carol W. Greider]] už tai, kad atrado kaip [[chromosoma|chromosomos]] yra saugomos [[telomera|telomerų]].
== Gyvenimas ==
Szostak gimė [[Londonas|Londone]], užaugo [[montrealis|Montrealyje]] ir [[Otava|Otavoje]]. Nors ir nekalba lenkiškai, viename interviu pripažino prisimenąs savo lenkiškas šaknis<ref>http://www.wprost.pl/ar/174858/Chce-poznac-pierwsze-kroki-ewolucji/ I want to get to know first steps of evolution - – Interview with Jack Szostak (in Polish) "Moi„Moi pradziadowie wyemigrowali z Polski do USA. Ja urodziłem się w Londynie, a potem mieszkałem w Kanadzie. Niestety, nie mówię po polsku, ale chętnie przyznaje się do swoich polskich korzeni"korzeni“(English translation: "My„My grandparents emigrated from Poland to the U.S.A. I was born in London, and then lived in Canada. Unfortunately, I do not speak Polish, but I eagerly confess to my Polish roots"roots“)</ref> Jis lankė Riverdeilo vidurinę mokyklą [[Kvebekas|Kvebeke]], kurią baigė 15 metų, gavęs apdovanojimą už mokslą. 19 metų gavo [[Bakalauras|bakalaurą]] [[citologija|citologijos]] srityje, Mc Gill universitete. [[1970 m.]] dalyvavo [[The Jackson Laboratory]] vasaros studentų programoje, vadovaujamas mokslų daktaro [[Chen K. Chai]]. Szostak gavo savo [[Daktaras|daktaro]] laipsnį [[Biochemija|biochemijos]] srityje, Cornell universitete dar prieš persikeldamas į Harvardo medicinos mokyklą, kur įkūrė savo laboratoriją ''Sidnio Farberio vėžio institute''. [[1984 m.]] Hovardas Gudmenas nuviliojo jį į Masačusetso nespecializuotosios ligoninės Molekulinės biologijos departamentą. [[1988 m.]] tapo profesoriumi ir etatiniu darbuotoju Harvardo medicinos mokykloje.
== Tyrimai ==
Szostak įnešė savo indėlį į genetiką. Jis pripažintas pirmuoju pasaulyje, kuris sukūrė dirbtinę mielių chromosomą. Šis atradimas padėjo mokslininkams sudaryti žinduolių genų žemėlapį ir išvystyti genų manipuliavimo technologijas. Jo pasiekimai taip pat naudojami [[Žmogaus genomo projektas|Žmogaus genomo projekte]].
Jo atradimai padėjo atskleisti, kaip vyksta chromosomų rekombinacija – genų persigrupavimas, vykstantis per [[mejozė|mejozę]] – taip pat telomerų funkciją.
Šiuo metu jo laboratorija dirba siekdama suprasti [[Abiogenezė|gyvybės kilmę]] Žemėje, bei mėgina sukonstruoti dirbtinę gyvą ląstelę.
* 2006-ųjų ''Laskerio apdovanojimas''
* 2008-ųjų ''Dr A.H. Heineken'' premija
* 2009-ųjų ''Nobelio fiziologijos ir medicinos premija'' (kartu su Elizabeth Blackburn and Carol W. Greider)<ref>http://blogs.dnalc.org/dnaftb/2009/10/05/blackburn-greider-and-szostak-share-nobel-for-telomeres/ "Blackburn„Blackburn, Greider, and Szostak share Nobel"Nobel“. Dolan DNA Learning Center. http://blogs.dnalc.org/dnaftb/2009/10/05/blackburn-greider-and-szostak-share-nobel-for-telomeres/. Retrieved 2009-10-05.</ref>
== Šaltiniai ==
{{Reflist}}
[[Kategorija:Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatai|Szostak]]
[[Kategorija:Biologai|Szostak]]
[[Kategorija:Genetikai|Szostak]]
[[ar:جاك زوستاك]]
| 