Klarnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Klarnetas''' ({{it|clarinetto}} iš {{lot|clarus}} 'aiškus')  – medinis [[muzikos instrumentas]], chromatinis liežuvėlinis [[aerofonas]]. Altosoprano tesitūros klarnetų šeimos instrumentas. Pavadinimą gavo dėl aukšto, tyro, skaidraus balso.

Šiuolaikinio klarneto korpusą sudaro 66-71  cm ilgio ir 1,3-1,5  cm skersmens tiesus [[cilindras|cilindriškas]] vamzdis. <ref> Arvydas Karaška, Rytis Urniežius. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], X t.</ref> Turi snapo pavidalo [[pūstukas|pūstuką]] (mundštuką) su viengubu [[liežuvėlis|liežuvėliu]], truputį išgaubtą jungiamąją dalį, taurės pavidalo žiotis. Pagrindinės 7 skylutės be vožtuvėlių, kitos - – dangstomos vožtuvėlių ir svirtelių mechanizmu, valdomu abiejų rankų pirštais.

Klarnetą, patobulinęs senovės prancūzų instrumentą šalamają apie [[1700]]  m. sukonstravo [[Niurnbergas|Niurnbergo]] meistras Kristoforas Deneris. [[XX a.]] pirmoje pusėje klarnetą tobulino [[Ryga|Rygos]] lietuvių klarnetininkas ir kompozitorius P. Stankevičius. Klarnetus kartais darydavo liaudies muzikantai, meistrai.

Būna B ir A derinimo, diapazonas atitinkamai d-F (b3) arba cis - – e3 (a3). [[Nata|Natos]] su smuiko raktu rašomos transponuojant: klarneto B didžiąja [[sekunda]] arba klarneto A mažąja [[tercija]] aukščiau, negu skamba.

Lietuvoje klarnetas paplito XVIII a. pradžioje, [[1728]]  m. klarnetas jau buvo [[Pašiaušė]]s kolegijos orkestre. XIX-XXXIX–XX a. groti klarnetu buvo mokoma didikų ir kitose muzikos mokyklose, [[1923]]–[[1939]]  m. [[Klaipėda|Klaipėdos]], [[1925]]–[[1933]]  m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]], 1933–[[1943]]  m. ir [[1944]]–[[1949]]  m. [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]]. Nuo 1949  m. klarneto klasė veikia [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje]] (iki [[1992]]  m. Lietuvos konservatorija, 1992–[[2004]]  m. Lietuvos muzikos akademija). Groti klarnetu mokoma [[muzikos mokykla|muzikos mokyklose]].

Vienas pirmųjų koncertą KV 622 klarnetui ir orkestrui sukūrė [[Volfgangas Amadėjus Mocartas]]. Populiarias [[sonata]]s klarnetui yra sukūrę [[Johanas Bramsas]], [[Kamilis Sen Sansas]], [[Paulis Hindemitas]], [[Fransis Pulenkas]], [[Leonardas Bernstainas]], fantazijas kūrė [[Robertas Šumanas]], [[Albanas Bergas]]. Po kelis koncertus klarnetui yra parašę [[Igoris Stravinskis]], [[Klodas Debiusi]], [[Aronas Koplandas]]. Orkestriniuose kūriniuose klarnetą panaudojo [[Antonijus Vivaldis]], [[opera|operoje]] - – [[Richardas Štrausas]], [[Dmitrijus Šostakovičius]]. Džiaze vieni pirmųjų klarnetą atrado [[Benis Gudmenas]] ir [[Vudis Hermanas]].

Vienas pirmųjų garsių klarnetininkų buvo [[Antonas Stadleris]] (1753-18121753–1812) XIX a. garsėjo virtuozai [[Heinrichas Bermanas]] (1784-18471784–1847), jo sūnus Karlas Bermanas, [[Karlas Marija fon Veberis]] (1786-18261786–1826)

Lietuvoje klarneto muzikos solo koncertų surengė [[Algirdas Budrys]].