Autodafė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hu:Autodafé |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Autodafė''' ({{pt|Auto da fe}}, {{es|auto de fe, auto de la fe}} 'tikėjimo aktas') - viešasis [[Inkvizicija|inkvizicijos]] sprendimo vykdymas, ypač paplitęs XV-XVI a. ir iš dalies vėliau [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Portugalija|Portugalijoje]] ir ispanų kolonijose [[Amerika|Amerikoje]]. Nuteisti atgailauti ir taikytis su [[Katalikų bažnyčia|bažnyčia]] buvo vedami į bažnyčią basi su žaliomis žvakėmis rankose, geltonais rūbais (mantela) su įstrižu [[Kryžius|kryžiumi]]. Nesusitaikę su [[bažnyčia]] buvo atiduodami į pasaulietinės valdžios rankas, kuri juos gyvus arba pasmaugtus geležiniu antkakliu ([[garota]]) degino viešoje aikštėje.
Autodafė Ispanijoje iš pradžių buvo taikoma daugiausia krikštytiems [[maurai|maurams]] ir [[žydai|žydams]], kurie slapta laikėsi savo senosios tikybos arba jos papročių. Ypač autodafė pagausėjo įkūrus nuolatinius inkvizicijos tribunolus [[Sevilija|Sevilijoje]] ([[1481]] m.), [[Toledas|Tolede]] ([[1486]] m.) ir kt., o [[Didysis inkvizitorius|didžiuoju inkvizitoriumi]] paskyrus [[Tomas de Torkemada|Torkemadą]]. 1481 - [[1498]] m. Torkemada apie 15 000 žmonių sutaikė su bažnyčia, o apie 2 000 buvo sudeginti ant laužo{{faktas}}. XVI a. Ispanijoje plintant [[reformacija]]i, karalių nurodymu vėl intensyviai pradėta taikyti autodafė. Po [[1781]] m. autodafė išnyko. [[1808]] m. [[gruodžio 4]] d. buvo panaikintas inkvizicijos tribunolas, tačiau valdant [[Burbonas|Burbonams]] [[1814]] m. vėl atgaivintas. Paskutinį kartą autodafė įvyko 1826 m. [[Valensija|Valensijoje]], kai po autodafė buvo
{{Commons|Category:Book burning|no=T}}
| |||