|
Tarp žydų ortodoksų įprasta reinkarnaciją pripažinti. Esama net veikalo Šaar ha Gilgulim, - jį iš Izaoko Lurijos pamokymų sukompiliavo jo mokinys rabis Chaimas Vitalis. Šaar ha Gilgulim reiškia "Reinkarnacijų vartus". Jame aprašinėjami sudėtingi dėsniai, pagal kuriuos sielos persikelia iš kūno į kūną. Dar daugiau: judėjų ortodoksų maldaknygėse neretai pateikiama malda, kurioje prašoma atleisti nuodėmes, padarytas šiame ar praėjusiame gyvenime. Ši malda skirta nakties metui ir turi būti sukalbėta prieš miega šalia Šma Israel.
== Prisikėlimas krikščionybėje ==
Didžioji dalis krikščionių atmeta reinkarnacijos sąvoką, kadangi ji prieštarauja pagrindiniams [[Krikščionybė|krikščionybės]] principams. [[Biblija|Biblijoje]] apie reinkarnaciją nėra jokių užuominų, nes [[Biblija|Biblijoje]] minimas tik prisikėlimas iš numirusiųjų amžinajam gyvenimui. Po [[mirtis|mirties]] žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. [[šeolas]], gr. [[Hadas]]). [[evangelija|Evangelijoje]] pagal Luką 16,19–31 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas (Žyd 9,27). [[Jėzus]] atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu – induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas [[Elijas]] vėl ateis (Mal 3,23–24), išsipildė per [[Jonas Krikštytojas|Joną Krikštytoją]] (Mt 11,14; 17,12–13), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. „Atgimimu“ (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) [[Naujasis Testamentas]] pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.
Ankstyvoji krikščionybė mintį apie reinkarnaciją visiškai atmetė, kai [[Justinas Kankinys|Justinas]], [[Ireniejus]] ir [[Tertulijonas]] iškėlė prieš ją į viešumą svarius argumentus. [[Origenas]] (miręs 254 m.) mokė ne apie reinkarnaciją, kaip dažnai tvirtinama, o apie sielų preegzistenciją, kuri 553 metais [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] visuotiniame [[Bažnyčia|Bažnyčios]] susirinkime buvo pripažinta klaidamoksliu. Vėlesnioji [[teologija]] nerodė net menkiausio artumo reinkarnacijos minčiai.
Tačiau daugelis [[Europa|Europos]] mąstytojų atstovavo reinkarnacijos mokymui ar rodė jam simpatiją. Tai buvo [[Džordanas Brunas]], [[Imanuelis Kantas]], [[Gotholdas Efraimas Lesingas]], J. K. Lavateras, [[Johanas Volfgangas Gėtė]], [[Frydrichas Didysis]], V. Humboltas ir [[Deividas Hiumas]]. Ypač ryški budizmo įtaka [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueriui]] ir [[Richard Wagner|R. Vagneriui]]. [[Teosofija]]i ir [[antroposofija]]i taip pat turėjo įtakos indiškos idėjos, kurios naujaisiais laikais buvo daugiau propaguojamos Vakarų pasaulyje ir pažintos pagal „New Age“ suformuluotą mokymą.
Tarp žinomų asmenybių, kurios naujausiais laikais atstovavo reinkarnacijai, yra aiškiaregys [[Edgaras Keisas]], įkūręs „Krikščionių mokslo“ ({{en|Christian Science}}) judėjimą, [[Ron Hubbard|Ronas Habardas]], mirties tyrinėtoja [[Elizabeta Kiubler-Ros]] ir aktorė Šerli Maklain. Tos pačios krypties buvo ir tokie judėjimai kaip „Krikščionių sąjunga“ ({{de|Christengemeinschaft}}), „Ciuricho dvasingoji ložė“, „Universalus gyvenimas“ („Jėzaus Kristaus grįžimo judėjimas“) ir įvairūs [[spiritizmas|spiritistiniai]] bei naujojo apreiškimo judėjimai.<ref>[http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=355&Itemid=96 Prizmė: Krikščioniškasis žurnalas apie Dievą ir Jo pasaulį - Kas yra reinkarnacija?]</ref>
== Moksliniai tyrimai ==
|
