Jafos vietovė labas apgyvendinta jau apie 4000 metų. Ji buvo užimta egiptiečių, persų, graikų. 68 m. pr. m. e. Jafą sugriovė [[romėnai]]. [[1126]] ir [[1191]] m. gyvenvietę užėmė [[Teutonų ordinas|kryžiuočiai]], tačiau galiausiai Jafa liko pavaldi [[arabai|arabams]]. [[1909]] m. kaip Jafos priemiestis įkurtas Tel Avivas (iš hebrajų k. „pavasario kalva“). Gyvenvietė augo lėtai, o [[1916]] m. [[I pasaulinis karas|I Pasaulinio karo]] metu jos gyventojai buvo evakuoti į [[Turkija|Turkiją]]. [[1917]] m. britams paėmus regiono kontrolę gyventojai sugrąžinti. [[1921]] m. Jafoje prasidėjo antižydiškos demonstracijos ir dauguma Jafos žydų persikėlė į Tel Avivą. [[1931]]–[[1936]] m. miestas pradėjo sparčiai augti dėl žydų imigracijos iš [[Vokietija|Nacių Vokietijos]]. [[1948]] m. žydai jėga užėmė Jafą, kurios dauguma gyventojų buvo arabai. Tel Avivas tapo laikinąja naujosios Izraelio valstybės sostine. Miestą bombardavo [[Egiptas|Egipto]] karinės oro pajėgos. [[1949]] m. sostinė perkelta į [[Jeruzalė|Jeruzalę]], o Tel Avivas ir Jafa sujungti į vieną savivaldybę. Į miestą ir toliau vyko žydai emigrantai iš viso pasaulio, ypač Europos. Dėl tautinių ir religinių konfliktų Tel Avive dažnai vykdomi teroristiniai išpuoliai.
