Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

4 772 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
'''Erdvėlaivis''' – kosminė transporto priemonė, skirta skrydžiams į Žemės orbitą, [[Mėnulis|Mėnulį]] ir į kitas planetas. Erdvėlaiviai skirstomi į vienkartinio ir daugkartinio naudojimo, pilotuojamus ir bepiločius.
 
==IštakosIstorija==
 
===Ištakos===
Šiuolaikiniams erdvėlaiviams pradžią davė kariniams tikslams gamintos raketos.
 
Pirmasis realus mokslinis darbas kosminių skrydžių srityje buvo 1903 m. paskelbtas rusų mokslininko [[Konstantinas Ciolkovskis|Konstantino Ciolkovskio]] straipsnis „Pasaulio erdvės tyrinėjimai reaktyviniais prietaisais“ ({{ru|Исследование мировых пространств реактивными приборами}}), kuriame pateikti skaičiavimai, kad minimaliai orbitai aplink Žemę būtinas 8000 m/s greitis, kurį galima pasiekti daugiapakope raketa, varoma skystu deguonimi ir skystu vandeniliu.
 
Kosminių skrydžių inžinerijai pradžią davė [[Robert H. Goddard]]o 1919 m. straipsnis „Būdas pasiekti itin didelį aukštį“ ({{en|A Method of Reaching Extreme Altitudes}}), kuriame jis pasiūlė ant skysto kuro raketų montuoti Lavalio antgalius. Šiuo darbu savo tyrimus grindė vėlesni erdvėlaivių konstruktoriai [[Hermann Oberth|Hermannas Oberthas]] ir [[Wernher von Braun|Wernheris von Braunas]].
 
===Antrasis pasaulinis karas===
==Istorija==
 
=== Vokietija ===
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 141-1879, Rakete V2 nach Start.jpg|thumb|150px|Raketos „V-2“ startas.]]
 
Vokietija nuo [[1926]] m. sėkmingai darbavosi raketų kūrime ir [[1941]] m. pab. jau turėjo pirmąją pasaulyje balistinę raketą  „[[V-2]]“ ({{de|V-2  – Vergeltungswaffe-2}}, „Keršto ginklas-2“), kurią sukonstravo [[Wernher von Braun|Wernheris von Braunas]]. Pirmoji raketa buvo paliesta [[1942]] m. kovą, o 1944 m. birželį bandomajam skrydžiui paleista „V-2“ raketa, pirmą kartą pasiekė kosminę erdvę. Nuo 1944 m. rugsėjo šios raketos buvo naudojamos [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] miestams bombarduoti. Iš viso į Europos miestus buvo paleista 3225 šio tipo raketos raketos. [[1944]] m. [[Trečiasis Reichas]] ėmė naudoti ir raketas „[[V-1]]“, kurias galėjo greitašauda paleisti iš specialaus įrenginio.
 
===Pokaris===
 
[[Vaizdas:GPN-2002-000184.png|thumb| 180px|Raketos nešėjos „R-7“ pritaikymas.]]
[[Vaizdas:Sputnik asm.jpg|right|thumb|180px|„Sputnik-1“.]]
 
Žinodama apie [[Vokietija|Vokietijos]] raketas, [[SSSRTSRS]] siekė susikurtisukurti tokio pat tipo ginklą. Vokietijai pralaimėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[SSRS]]TSRS gavo V„V-22“ tipo raketų. Pagal šias raketas konstruktorius [[Sergejus Koroliovas]] su vokiečių mokslininkų pagalba [[1948]] m. pagamino "R„R-1"1“ raketą. Ši raketa išbandyta [[1948]] m. [[spalio 10|spalio_10 d., o [[1949]] m. rugsėjo 27 d. buvo paleista tobulesnė vienpakopė raketa „R-2“.
Vokietija nuo [[1926]] m. sėkmingai darbavosi raketų kūrime ir [[1941]] m. pab. jau turėjo pirmąją pasaulyje balistinę raketą „[[V-2]]“ ({{de|V-2 – Vergeltungswaffe-2}}, „Keršto ginklas-2“), kurią sukonstravo [[Wernher von Braun|Wernheris von Braunas]]. Pirmoji raketa buvo paliesta [[1942]] m. kovą, o 1944 m. birželį bandomajam skrydžiui paleista „V-2“ raketa, pirmą kartą pasiekė kosminę erdvę. Nuo 1944 m. rugsėjo šios raketos buvo naudojamos [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] miestams bombarduoti. Iš viso į Europos miestus buvo paleista 3225 šio tipo raketos raketos. [[1944]] m. [[Trečiasis Reichas]] ėmė naudoti ir raketas „[[V-1]]“, kurias galėjo greitašauda paleisti iš specialaus įrenginio.
 
Tuo pat metu [[Sergejus Koroliovas]] ir jo vadovaujama konstruktorių grupė intensyviai dirbo, kurdami galingą tarpkontinentinętarpžemyninę raketą. Tokia raketa sukurta ir pirmąsyk sėkmingai išbandyta [[1957]] m. rugpjūčio 21 d. Ši raketaJi buvo pavadinta "R„R-7".7“ Ji buvo panaudotair [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais panaudota [[Kosminės lenktynės|kosmoso varžybose]]: [[1957]] m. ji į kosmosą iškėlė pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą "[[Sputnik- 1]]", o [[1961]] m. pirmąjį žmogų - [[Jurijus Gagarinas|Jurijų Gagariną]]. Šios raketos įvairūs variantai iki šiol į orbitą apie Žemę kelia pilotuojamus ir nepilotuojamus laivus.
 
[[Vaizdas:Redstone 09.jpg|thumb|180px|Redstone„Redstone“ startas 1958 m.]]
 
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, amerikiečiai iš nugalėtosios Vokietijos taip pat išsivežė raketų „V-1“ bei „V-2“ ir vokiečių mokslininkų, tarp jų Wernherį von Brauną. 1946 m. JAV pirmą kartą išbandė „V-2“ raketą.
 
Palyginus gana greitai JAV mokslininkai ištobulino "V-2" ir [[1950]] metaism. JAV jau turėjo dvigubai didesnį nuotolį įveikiančią raketą "Redstone"[[:en:PGM-11_Redstone|"Redstone"]]„Redstone“. Ši raketa nuolatos buvo nuolat modifikuojama ir jos pagrindu sukurtos raketos "Jupiter„Jupiter-Redstone",Redstone“ "Mercurybei „Mercury-Redstone"Redstone“.
 
===Kosminės lenktynės===
 
[[Vaizdas:Sputnik asm.jpg|right|thumb|180px|„Sputnik- 1“.]]
[[Vaizdas:Mercury 8 in hangar.jpg|thumb|180px|Mercury-3„Merkury 8“ kapsulė angare.]]
 
Kosminės lenktynės prasidėjo 1957 m. birželio 29 d., kai 1957–1958 m. Tarptautiniame geofizikos suvažiavime JAV pranešė apie savo ketinimus iki 1958 m. pavasario paleisti į kosmosą dirbtinį palydovą „Vanguard“. Tų pačių metų liepos 31 d. TSRS pareiškė, kad pirmą jį palydovą paleis 1957 m. rudenį. 1957 m. spalio 4 d. į orbitą aplink Žemę pakilo rusų palydovas „[[Sputnik 1]]“. Juo buvo nustatytas [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferos]] sluoksnių tankumas keičiantis orbitai. Taip pat jis suteikė duomenų apie radijo signalų sklaida [[Jonosfera|jonosferoje]].
 
Po kelių nesėkmingų bandymų paleisti „Vanguard“, JAV savo pirmąjį palydovą „[[Explorer 1]]“ pakėlė į orbitą 1958 m. vasario 1 d. Šiame palydove, kurį į kosmosą nugabeno raketa nešėja „Juno-1“, buvo sumontuota mokslinių tyrimų įranga, kuri patvirtino Van Aleno radiacijos juostos egzistavimą.
 
Po audringos visuomenės reakcijos į „Sputnik 1“ paleidimą, 1958 m. liepos 29 d. JAV Kongresas performavo Nacionalinį patariamąjį aeronautikos komitetą į [[NASA|Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją]] (NASA) ir suteikė jai įgaliojimus vykdyti nacionalines civilines kosmoso programas. 1959 m. NASA pradėjo „Merkurijaus projektą“, kuriuo buvo siekiama į Žemės orbitą nuskraidinti vienvietes kosmines kapsules.
 
1961 m. balandžio 12 d. TSRS paskelbė pirmą kartą pasaulyje sėkmingai nuskraidinusi ir sugrąžinusi Žemėn „kosmonautą“ [[Jurijus Gagarinas|Jurijų Gagariną]], kuris apskrido Žemę erdvėlaiviu „[[Vostok 1]]“. 1961 m. gegužės 5 d. JAV pakėlė į kosmosą savo pirmąjį astronautą [[Alan Shepard|Alaną Shepardą]] kapsulėje „[[Freedom 7]]“, tačiau tai tebuvo suborbitinis skrydis.
 
JAV visuomenei vis labiau nerimaujant dėl TSRS pirmavimo kosminių skrydžių srityje, JAV prezidentas [[John F. Kennedy]] 1961 m. gegužės 25 d. paskelbė planą iki 1970 m. nuskraidinti žmogų į Mėnulį ir pradėjo trijų asmenų erdvėlaivio programą „[[Apollo]]“. 1962 m. sausį NASA paskelbė dviviečių erdvėlaivių projektą „[[Gemini]]“.
 
[[Nikita Chruščiovas]] ėmė spausti S. Koroliovą paspartinti TSRS kosmoso programą, kad šalis galėtų konkuruoti su JAV paskelbtomis „Gemini“ ir „Apollo“ programomis. Konstruktoriui teko sustabdyti pilotuojamo erdvėlaivio „[[Sojuz]]“ programą ir imtis „Vostok“ kapsulės modifikavimo, siekiant į ją sutalpinti du arba tris kosmonautus. Šio projekto rezultatas buvo pavadintas „[[Voschod]]“. Buvo paleisti tik du šie erdvėlaiviai. Dėl vietos ir masės apribojimų „Voschod 1“ skridusi trijų žmonių įgula netgi negalėjo dėvėti skafandrų. 1965 m. kovo 8 d. [[Aleksejus Leonovas]] iš erdvėlaivio „Voschod 2“ pirmą kartą išėjo į atvirą kosmosą.
 
Pilotuojamų „Gemini“ erdvėlaivių programa vėlavo maždaug metus, bet 1965–1966 m. buvo atlikti keli sėkmingi skrydžiai, kurių metu kosmose erdvėlaiviai suartėjo („Gemini 6A“), prisišvartavo vienas prie kito („Gemini 8“) ir išbuvo kosminėje erdvėje 8 ir 14 dienų (atitinkamai „Gemini 5“ ir „Gemini 7“), astronautai išėjo į atvirą kosmosą ir išorėje atliko tikslingus veiksmus („Gemini 12“).
 
Tuo laikotarpiu TSRS plėtojo „Sojuz“ programą ir neoficialiai konkuravo su J. F. Kennedy paskelbta Mėnulio programa: buvo kuriami „Sojuz“ variantai orbitiniam skrydžiui aplink Mėnulį ir nusileidimui jo paviršiuje, taip pat raketa „[[N1]]“, galinti pakelti pilotuojamą erdvėlaivį į trajektoriją Mėnulio link.
 
1967 m. abiejų šalių programos sulaukė pirmųjų aukų. Metų pradžioje bandymo metu kilusiame gaisre žuvo „[[Apollo 1]]“ trijų žmonių įgula. Balandžio 24 d., sudužus besileidžiančiam erdvėlaiviui „Sojuz 1“, žuvo rusų kosmonautas Vladimiras Komarovas
 
[[File:As11-40-5886.jpg|thumb|left|Neilas Armstrongas Mėnulio paviršiuje.]]
[[File:Aldrin Apollo 11 original.jpg|thumb|Buzzas Aldrinas Mėnulio paviršiuje. Skafandro antveidyje atsispindi Neilas Armstrongas su fotoaparatu.]]
 
1969 m. liepos 20 d. JAV pavyko įgyvendinti prezidento J. F. Kennedy pažadą: „[[Apollo 11]]“ įgula [[Neil Armstrong|Neilas Armstrongas]] ir [[Buzz Aldrin|Buzzas Aldrinas]] tapo pirmaisiais žmonėmis, išsilaipinusiais Mėnulyje. 1972 m. įvyko šeši tokie sėkmingi nusileidimai, o viena misija nepavyko („[[Apollo 13]]“).
 
TSRS bandymai paleisti raketą „N1“ 1969–1972 m. baigėsi keturiomis katastrofiškomis nesėkmėmis. Sovietinė pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programa buvo oficialiai nutraukta 1974 m. birželio 24 d., kai S. Koroliovą generalinio erdvėlaivių inžinieriaus pareigose pakeitė [[Valentinas Gluško]].
 
Abi valstybės ėmė kurti santykinai mažas nenuolatines pilotuojamas kosmines laboratorijas „[[Saliut]]“ ir „[[Skylab]]“, susisiekimui naudodamos savo „Sojuz“ ir „Apollo“ erdvėlaivius. JAV paleido tik vieną „Skylab“, o TSRS – iš viso 7 „Saliut“, iš kurių trys buvo slaptos „[[Almaz]]“ karinės žvalgybos stotys, apginkluotos gynybinėmis patrankomis.
Šylant santykiams, kosmoso lenktynės buvo oficialiai nutrauktos 1975 m. liepos 17 d., kai bandomojo „Apollo-Sojuz“ projekto metu abiejų šalių erdvėlaiviai susišvartavo ir astronautai apsilankė vieni pas kitus.
 
==Raketos==
 
=== Vokietija ===
 
{| border=1
! Raketa|| Starto data|| Pakopos|| Kuras|| Įveikiamas nuotolis||
|-
| align=center|[[A-2]] ||align=center| 1936  m. ||align=center|1 ||align=center|etanolis-skystas deguonis ||align=center|5 km
|-
| align=center|[[A-3]] ||align=center| 1938  m. ||align=center|1 ||align=center|etanolis-skystas deguonis ||align=center|28 km
|-
| align=center|[[V-2]] ||align=center| 1942  m. ||align=center|1 ||align=center|etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas ||align=center|320 km
|-
| align=center|[[V-1]] ||align=center| 1944  m. ||align=center|1 ||align=center|etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas ||align=center|286 km
|}
 
===Tarybų SąjungaTSRS===
 
Žinodama apie [[Vokietija|Vokietijos]] raketas [[SSSR]] siekė susikurti tokio pat tipo ginklą. Vokietijai pralaimėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[SSRS]] gavo V-2 tipo raketų. Pagal šias raketas konstruktorius [[Sergejus Koroliovas]] su vokiečių mokslininkų pagalba [[1948]] m. pagamino "R-1" raketą. Ši raketa išbandyta [[1948]] m. [[spalio 10|spalio_10]] d.
[[1949]] m. [[rugsėjo 27|rugsėjo_27]] d. į dangų jau kilo tobulesnė vienpakopė sovietų raketa "R-2".
Tuo pat metu [[Sergejus Koroliovas]] ir jo vadovaujama konstruktorių grupė intensyviai dirbo, kurdami galingą tarpkontinentinę raketą. Tokia raketa sukurta ir pirmąsyk sėkmingai išbandyta [[1957]] m. rugpjūčio 21 d. Ši raketa buvo pavadinta "R-7". Ji buvo panaudota [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] kosmoso varžybose: [[1957]] m. ji į kosmosą iškėlė pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą "[[Sputnik-1]]", o [[1961]] m. pirmąjį žmogų - [[Jurijus Gagarinas|Jurijų Gagariną]]. Šios raketos įvairūs variantai iki šiol į orbitą apie Žemę kelia pilotuojamus ir nepilotuojamus laivus.
 
{| border=1
|}
 
===JAV===
 
===Jungtinės Amerikos Valstijos===
[[Vaizdas:Redstone 09.jpg|thumb|180px|Redstone startas 1958]]
[[Vaizdas:Mercury 8 in hangar.jpg|thumb|180px|Mercury-3 kapsulė angare]]
 
Amerikiečiai pasibaigus karui kaip ir sovietai iš nugalėtos Vokietijos išsivežė raketas "V-1" ir "V-2" bei prisikalbino vokiečių mokslininkus bendradarbiauti. Kartu į JAV išvyko ir konstruktorius [[Verneris von Braunas]].
 
1946 metais JAV pirmą kartą išbandė "V-2" raketą.
 
Palyginus gana greitai JAV mokslininkai ištobulino "V-2" ir [[1950]] metais jau turėjo dvigubai didesnį nuotolį įveikiančią raketą "Redstone"[[:en:PGM-11_Redstone|"Redstone"]]. Ši raketa nuolatos buvo modifikuojama ir jos pagrindu sukurtos raketos "Jupiter-Redstone", "Mercury-Redstone"
 
[[1958]] metų vasario 1 d. raketa nešėja "Junona-1" (angl. "Juno-1") į kosmosą pakėlė pirmąjį JAV dirbtinį žemės palydovą "Eksporer-1". Palydovo radio signalas nutilo [[1958]] metų vasario 28 d. Apie Žemę jis skriejo iki [[1970]] metų.
 
[[1961]] metų gegužės 5 d. startavo raketa nešėja "Mercury-3" ("Merkurijus-3"), laivo kabinoje skriejo pirmasis JAV astronautas Alanas Šepardas (angl.[[Alan Shepard]]) . Suborbitinis skrydis tęsėsi 15 min., pasiektas 186 km aukštis, nuskrieta 486 km, išvystytas 2294 m/s greitis.
 
 
{| border=1
1 777

pakeitimai