Rumšiškių miško pušis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
+ koord.
Vilensija (aptarimas | indėlis)
+ foto, papild.
Eilutė 1:
{{coord|54|52|30.71|N|24|9|15.44|E|type:landmark|display=title}}
[[Vaizdas:Rumšiškių pušis.JPG|thumb|right|250px|Prie pušies kamieno]]
'''Rumšiškių miško pušis''' – botaninis [[gamtos paveldo objektas]], [[2000]] m. paskelbtas [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklu]], storiausia Lietuvoje [[pušis]]. Auga [[Rumšiškių seniūnija|Rumšiškių seniūnijoje]], [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajone]], [[Kaišiadorių miškų urėdija|Kaišiadorių miškų urėdijos]] Rumšiškių girininkijos (363 kv., 6 skl.) teritorijoje, [[Rumšiškių miškas|Rumšiškių miške]], apie 350 m į pietryčius nuo senosios vaikų stovyklavietės „Kauno marios“. Medis patenka į [[Kauno marių regioninis parkas|Kauno marių regioninio parko]] teritoriją.
 
== Būklė ==
Medžio rūšis – [[paprastoji pušis]] (''Pinus sylvestris'' L.). Medžio [[kamienas|kamieno]] apimtis 1,3 metro aukštyje – 400 cm, aukštis – 32 m, [[laja|lajos]] aukštis – 16 m. Turi 2 kamienus. Spėjamas amžius apie 200 m. Pušis viršijo gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje.
 
Savo matmenimis ir išvaizda pušis smarkiai išsiskiria iš aplinkinių medžių. Pušis viršijusi gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Jos [[kamienas]] ne sykį paveiktas pievų ir krūmynų gaisrų. Tai liudija anglies pėdsakai [[žievė]]je. [[Sakai|Sakinimo]] laikai palikę randus žievėje – joje buvo daromi pusės metro pločio ir daugiau kaip metro ilgio pjūviai. Aplaužytos šakos – kertamų medžių ar į kirtavietę įsiveržusių vėjų padariniai. Yra ertmių kamieno pagrinde ir [[laja|lajoje]]. Viršūnėje kelios stambios šakos tarpusavyje sujungtos lynais. Teritorija aplink medį tvarkinga, įrengti informaciniai stendai, suoliukai.
 
=== Kamieno storis ===
[[Vaizdas:Prie Rumšiškių pušies.JPG|thumb|left|200px|Viena iš pušies šakų atsirėmusi į jauną ąžuolą]]
Kamieno apimtis 2 metrų aukštyje viršija 5 metrus, tuo tarpu žemiau apimtis sumažėja iki 4 metrų. Viena iš priežasčių – sakų rinkimas. Nors medis žaizdą beveik išsigydė, tačiau išliko tipiškas, į apačią plonėjantis sakinto medžio kamienas. Be to, manoma, kad prie to galėjo prisidėti reguliariai besikartodavę miško paklotės gaisrai. Pušims tokie gaisrai nebaisūs, jų žievė yra stora ir apsaugo medį nuo žalingo ugnies poveikio, o šakos pakankamai aukštai, kad ugnis nepasiektų. Ilgainiui dėl besikartojančių gaisrų ties pagrindu pušies žievė suplonėjo, taip sustiprindama į viršų platėjančio medžio kamieno įspūdį.
 
== Duomenys ==
 
* Medžio rūšis – [[paprastoji pušis]] (''Pinus sylvestris'' L.)
* Kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 400 cm
* Kamieno skersmuo – 160 cm
* Kamienų skaičius – 2 (kamienas viršutinėje dalyje šakojasi į keturias šakas)
* Medžio aukštis – 32 m
* Lajos aukštis – 16 m
* Svorio centras – asimetriška laja
* Lapuotumas – 60%-90%
* Spėjamas amžius – apie 200 metų
 
== Nuorodos ==