Finmarkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| žemėlapis =Finnmark in Norway Counties Finnmark Position(plus).svg

| plotis = 150200

| iso 3166-2 = NO-20

Apygardą norvegai anksčiau vadino ''Finmarkens amt'' ar ''Vardøhus amt'', o nuo 2002  m. apygarda turi 2 oficialius pavadinimus: Finmarkas norvegiškai ir '''Finnmárku''' [[Samių kalbos|samių kalba]]. Tai [[Laplandija|Sápmi regiono]] dalis. Čia gyvena dauguma Norvegijos [[samiai|samių]], kurie į Šiaurės [[Skandinavija|Skandinaviją]] atkeliavo iš [[Mongolija|Mongolijos]] jau maždaug prieš 10 000 metų.

[[FileVaizdas:View from Bárrás.jpg|thumb|left|Kalnai Kvalsunde, į pietus nuo [[Hamerfestas|Hamerfesto]].|200px]]

[[FileVaizdas:Altafjord Norwegen.jpg|thumb|left|Altafjordas, [[Alta]].|200px]]

Apygardos pakrantę vagoja fiordai, kurie vadinami netikrais, nes juos sukūrė ne ledynai. Čia galima pamatyti didžiausias jūros paukščių kolonijas, pvz.: ''Hjelmsøystauran'' [[Mesėjus|Mesėjuje]] ir ''Gjesværstappan'' [[Nordkapas|Nordkape]]. Ėksfjordjėkeleno ledyno, kurio plotas 45  km², viršuje yra aukščiausias Finmarko taškas. Ėksfjordjėkeleno ir Seilandsjėkeleno ledynai yra vakarinėje Finmarko dalyje.

Eksfjordo plynaukšlės ledynas iki 1900  m. griūdavo į jūrą ir tai būvo paskutinis Norvegijos žemyninės dalies šitaip besielgiantis ledynas. Centrinė ir rytinė Finmarko dalys yra nekalnuotos, be ledynų. Į rytus nuo Nordkapo nėra didesnių nei 300  m aukštumų.

Toliau nuo kranto yra Finmarksvidos plynaukštė, 300-400 300–400 m virš jūros lygio, su daugybe ežerų ir upių. Ji garsi dėl dešimčių tūkstančių šiaurės elnių, kurie priklauso samiams, ir našalų debesų, kurių pasitaiko vasaros vidury. Finmarksvida sudaro 36% apygardos ploto. Stabbursdaleno nationalinis parkas saugo šiauriausią pušų mišką pasaulyje.

Tanos upėje, kuri yra prie Suomijos sienos, sugaunama daugiau lašišos nei bet kurioj kitoje Europos upėje. Čia sugauta rekordinė 36  kg Atlantinė lašiša. [[Paatsjokis]] teka Norvegijos ir Rusijos pasieniu.

[[FileVaizdas:Kiollefiord.jpg|thumb|left|Kjėlefjordas šiaurės rytų pakrantėje.|200px]]

Finmarksvidoje toliau nuo jūros yra žemyninis klimatas, kur pasitaiko šalčiausios žiemos Norvegijoje: rekordas yra −51,4  °C užregistruotas Karasjoke [[1886]]  m. [[sausio 1]] d. Tos vietos vidutinė 24 val. temperatūra sausį ir liepą yra −17,1  °C ir 13,1  °C, metų vidurkis yra −2,4  °C. Čia iškrenta tik 366  mm kritulių ir daugiausiai vasarą. Karasjoke liepą temperatūra pakyla iki 32,4  °C. Finmarksvida yra šalčiausia vieta žemyninėje Norvegijoje (neskaitant aukštikalnių), čia šalčiau nei Lokių saloje ar Jan Majene. Tačiau Sihcajavryje užregistruota šilčiausia temperatūra Šiaurės Norvegijoje: 34,3  °C [[1920]]  m. [[birželio 23]] d.

Dėl greta esančios neužšalančios jūros pajūrio sritys yra šiltesnės (ir labiau vėjuotos). Lopoje sausio ir liepos vidutinės temperatūros yra atitinkamai −2  °C ir 11,6  °C, nors ji yra nutolusi į šiaurę. Čia per metus iškrenta 914  mm kritulių, daugiausiai rugsėjį-gruodį. Vidutinės metinės temperatūros tarp Lopos ir Karasjoko skirtumas (6  °C) yra toks kasip tarp Lopos ir [[Londonas|Londono]].

Pagal [[Klimato juostos|klimato juostas]] Karasjokas kaip ir Suomijos lygumos priklauso [[Subarktinis klimatas|Subarktiniui klimatui]], o Lopa - – [[Jūrinis klimatas|jūriniui]]. Šiaurės rytinis pakraštys tarp Nordkapo ir Vardės priskiriamas arktinei [[tundra]]i. Čia metinė temperatūra žemesnė nei 10  °C.

Be to dėl Vakarų Finmarko perėjimo į 100-200 100–200 m aukštumas pajūryje ir 300-500 300–500 m kalvas toliau nuo jūros susidaro alpinės tundros klimatas, kuris šiaurės rytuose susilieja su tundra.

[[Vaizdas:Kola Peninsula map from 1660.jpg|thumb|right|250px|Olandų žemėlapis, vaizduojantis Finmarką, [[1660]]  m.]]

Žmonės gyvena Finmarke apie 10 tūkst. metų. Čia buvusių [[Komsos kultūra|Komsos]] ir [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūrų likimai nežinomi. Trys tautos paliko gilų pėdsaką Finmarke: [[samiai]], [[norvegai]] ir [[kvenai]]. Tikriausiai samiai pirmieji apsigyveno Finmarke. Oterė Halogalandietis [[890]]  m. tvirtino, kad gyveno šiauriau nei kiti tautiečiai ir "niekas„niekas negyveno į šiaurę nuo jo"jo“. Vėliau norvegai XIV a. ir kvenai XVI a. apgyvendino pakrantę.

! %±

| 76,311

| 78,331

| 2021?

| 79,367