Finmarkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S panaikinta Kategorija:Norvegijos administraciniai vienetai; įtraukta Kategorija:Norvegijos apskritys naudojant HotCat |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
| herbas = Finnmark våpen.svg
| vėliava =
| žemėlapis =Finnmark in Norway
| žemėlapio tekstas =
| plotis =
| UTC= |UTCv=
| valstybė = Norvegija
Eilutė 17:
| gyventojumetai = 2008 |gyventoju = 72812
| plotas = 48618
| iso 3166-2 = NO-20
| tinklalapis = http://www.ffk.no/ www.ffk.no
| vikiteka = Category:Finnmark
Eilutė 23:
'''Finmarkas''' (''Suomijos pasienis'') yra pagal plotą didžiausia, bet gyventojų skaičiumi mažiausia [[Norvegija|Norvegijos]] apygarda (''fylke''). Apygarda yra pačiuose šalies šiaurės rytuose. Ji ribojasi su [[Trumsas|Trumsu]] vakaruose, [[Laplandija]] ([[Suomija]]) pietuose, [[Murmansko sritis|Murmansko sritimi]] ([[Rusija]]) rytuose, [[Norvegijos jūra]] šiaurės vakaruose, [[Barenco jūra]] šiaurėje ir šiaurės rytuose.
Apygardą norvegai anksčiau vadino ''Finmarkens amt'' ar ''Vardøhus amt'', o nuo 2002
Būdamas šiauriausioje Europos dalyje, kur Norvegija pasisuka į rytus, Finmarkas būdavo vieta kur rytai sutinka vakarus kultūriškai bei gamtiniu ir geografiniu atžvilgiu. [[Vardė]], labiausiai į rytus nutolusi Finmarko savivaldybė yra toliau į rytus nei [[Stambulas]] ar [[Sankt Peterburgas]].
== Geografija ir aplinka ==
[[
Finmarkas šiauriausia ir ryčiausia Norvegijos apygarda ([[Svalbardas]] nelaikomas apygarda). Finmarkas yra didžiausia Norvegijos apygarda, didesnė net už [[Danija|Daniją]]. Tačiau dėl 72 tūkst. žmonių tai yra ir rečiausiai gyvenama apygarda.
[[
[[Knivskjelodenas]] [[Nordkapas|Nordkapo]] savivaldybėje ([[Magerėja|Magerėjos sala]]) yra šiauriausias Europos taškas, o [[Kinarodenas]] [[Nordkino pusiasalis|Nordkino pusiasalyje]] yra šiauriausias Europos žemyno taškas. Honingsvėgeno miestas teigia esąs šiauriausias pasaulyje.
Apygardos pakrantę vagoja fiordai, kurie vadinami netikrais, nes juos sukūrė ne ledynai. Čia galima pamatyti didžiausias jūros paukščių kolonijas, pvz.: ''Hjelmsøystauran'' [[Mesėjus|Mesėjuje]] ir ''Gjesværstappan'' [[Nordkapas|Nordkape]]. Ėksfjordjėkeleno ledyno, kurio plotas 45
Eksfjordo plynaukšlės ledynas iki 1900
Gamta varijuoja nuo dykų Barenco jūros pakrančių iki gilių fiordų ir upių slėnių, kuriuose auga medžiai. Pusėje Finmarko neauga medžiai, o kitoje pusėje auga beveik tik [[plaukuotasis beržas]].
Eilutė 41:
Vešliausios sritys yra Altos apylinkės ir [[Tana (Norvegijos upė)|Tanos]] slėnis. Pasviko slėnis Sėr-Varangeryje yra pušų ir eglių miškas, kuris laikomas Sibiro [[taiga|taigos]] dalimi. Šitam slėnyje dažniausiai sutinkamos rudosios meškos nei bet kur kitur Norvegijoje. Tai vienintelė Norvegijos vieta, kur yra [[ondatra|ondatrų]]. Lūšis ir [[briedis]] sutinkamas beveik visam Finmarke išskyrus pakrantę.
Toliau nuo kranto yra Finmarksvidos plynaukštė,
Tanos upėje, kuri yra prie Suomijos sienos, sugaunama daugiau lašišos nei bet kurioj kitoje Europos upėje. Čia sugauta rekordinė 36
== Klimatas ==
[[
Finmarksvidoje toliau nuo jūros yra žemyninis klimatas, kur pasitaiko šalčiausios žiemos Norvegijoje: rekordas yra −51,4
Dėl greta esančios neužšalančios jūros pajūrio sritys yra šiltesnės (ir labiau vėjuotos). Lopoje sausio ir liepos vidutinės temperatūros yra atitinkamai −2
Pagal [[Klimato juostos|klimato juostas]] Karasjokas kaip ir Suomijos lygumos priklauso [[Subarktinis klimatas|Subarktiniui klimatui]], o Lopa
Be to dėl Vakarų Finmarko perėjimo į
Fiorduose (pvz.:Altafjorde) klimatas pats palankiausias: žiemos čia švelnios, o vasarą pakenčiamai karšta. Nors pakrantėse žiemos švelnesnės, čia tuo metu siaučia audros, kurios nutraukia komunikacijas.
Eilutė 87:
== Istorija ==
{{main|Šiaurės Norvegija}}
[[Vaizdas:Kola Peninsula map from 1660.jpg|thumb|right|250px|Olandų žemėlapis, vaizduojantis Finmarką, [[1660]]
Žmonės gyvena Finmarke apie 10 tūkst. metų. Čia buvusių [[Komsos kultūra|Komsos]] ir [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūrų likimai nežinomi. Trys tautos paliko gilų pėdsaką Finmarke: [[samiai]], [[norvegai]] ir [[kvenai]]. Tikriausiai samiai pirmieji apsigyveno Finmarke. Oterė Halogalandietis [[890]]
{{lentelės viršus}}
! Metai
! Gyv. sk.
!
|-----
| 1951
Eilutė 104:
|-----
| 1971
| 76,311
| 5.8%
|-{{pilka eilutė}}
| 1981
| 78,331
| 2.6%
|-----
Eilutė 123:
| −0.9%
|-{{pilka eilutė}}
| 2021?
| 77,823
| 6.0%
|-----
| 2031?
| 79,367
| 2.0%
|}
|