Stemplės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pataisyta |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
| pavad = Stemplės
| foto =
| žeml =
| koor =
eilutė 8 ⟶ 7:
| sav = [[Šilutės rajonas]]
| sen = [[Švėkšnos seniūnija]]
| gyv = 130 (2005 m.)
| kirč =
|}}
'''Stemplės''' – kaimas [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]], 12 km į rytus nuo [[Švėkšna|Švėkšnos]], prie kelio Švėkšna-[[Kvėdarna]]; pietrytiniu pakraščiu teka [[Ašva]] ([[Veiviržas|Veiviržo]] intakas); iš rytų prieina Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), iš pietų - Stemplių, iš šiaurės Žąsyčių miškai.
Stemplėse yra [[1943]] m. pastatyta katalikų [[Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia|Šv. Aloyzo bažnyčia]], veikiančios katalikų kapinės, pradinė mokykla (nuo [[1919]] m.), biblioteka (nuo [[1945]] m.), medicinos punktas, girininkija, parduotuvė. Kultūros paminklai: 1 istorijos (dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo [[1836]]-[[1848]] m. gyveno poetas, istorikas [[Simonas Stanevičius]], 1 archeologijos (Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais), 2 dailės (koplytstulpis ([[1875]] m.) ir koplytėlė), stogastulpis Nepriklausomybės signataro K. Šaulio gimtinėje (V. Stumbras).
eilutė 22 ⟶ 21:
[[1863]] m. [[gegužės 11]]—[[gegužės 12|12]] dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su caro kariuomene. [[1881]] m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Plateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. [[1864]]-[[1904]] m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. [[1905]] m. [[Rusija|Rusijoje]] vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas . Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: [[1949]] — [[1961]] m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; dirba dvi mokytojos ([[2005]]). Iki nepriklausomybės daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje bei Stemplių girininkijoje.
{{demography
==Žymūs žmonės==
| |||